Maisto kokybės kontrolieriams rūpi gyvulių gerovė

Širvintų rajono Meiliūnų kaime ūkininkaujantis Eugenijus Paliulis veterinarijos gydytojų-inspektorių vizito sulaukė pirmosiomis kovo dienomis.

E.Paliulis turi karvių fermą. Dalį pieno perdirba, dalį parduoda kooperatyvui „Pienas LT”. Ūkininko žmonos Astos gaminami varškės sūriai kasdien pasiekia sostinėje esančius vadinamuosius ūkininkų turgelius.

Tvarka gamybos ceche, kaip ir karvių fermoje, šiems žmonėms yra savaime suprantamas dalykas. Tačiau kaskart, kai į kiemą įsuka veterinarijos inspektorių automobilis, apima šioks toks nerimas.

„O kur vienkartiniai rankšluosčiai?” – E.Paliulis netrunka išgirsti Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) veterinarijos gydytojos-inspektorės Linos Petrylienės klausimo.

Skvarbus jos žvilgsnis nuslysta patalpos, kurioje stovi pieno šaldymo įranga, ir sienomis, ir grindimis. „Už kampo, – gretimų patalpų link mosteli Eugenijus. – Rankų čia neplauname. Plauname ten, kur ir įrangą, – šalimais.”

Kontrolė nuo fermos iki stalo. Pagal šią taisyklę sustyguotas visas VMVT darbas.

Higienos reikalavimai pieno produktus gaminantiems ūkiams yra ne šiaip sau griežti. Pienas ir jo produktai yra puiki terpė daugintis bakterijoms. Bet kokia tarša, net ir oro, sugadintų gaminių kokybę, o kartu sukeltų grėsmę ir žmonių sveikatai.

„Pienas greitai sugeria pašalinius kvapus, o jie – taip pat tarša. Todėl patalpose, kur gaminami pieno produktai, negali būti nei blogo kvapo, nei jokios kitos taršos, pavyzdžiui, pelėsių. Jų sporos užkrečia produktus. Atsikratyti pelėsio, jei jis įsimeta, labai sunku”, – paaiškino L.Petrylienė.

Ji, kaip ir kiti tarnybos inspektoriai, pieno ūkius tikrina pagal iš anksto parengtą grafiką: kiekvienas ūkių aplankomas kas tris mėnesius.

„Prieš važiuodami į ūkį peržiūrime duomenų bazes, kuriose pateikiami pieno tyrimų rodmenys. Jei būta kokių nukrypimų nuo normos, atlikdami patikrinimą aiškinamės ir jų priežastis”, – pasakojo inspektorė.

Vizito metu vertinama ir fermos patalpų – sienų, grindų, įrangos – sanitarinė būklė. Taip pat tirti paimama pieno ir jo produktų mėginių.

Vėliau VMVT laboratorijoje jie ištiriami. Taip siekiama išsiaiškinti, ar produktuose nėra bakterinės taršos, pavyzdžiui, žarnyno infekcines ligas sukeliančių bakterijų.

Vertinama ir bendra higieninė gamybos patalpų būklė, nuotekų surinkimo, aprūpinimo vandeniu sistemos, temperatūra šaldytuvuose.

Visa tai, anot inspektorių, labai svarbu, nes susiję su gaminamų maisto produktų saugumu.

Pagal technologinius aprašymus, vertinamas ir gamybos procesas: ar laikomasi technologijų, ar deramai pasterizuojamas pienas, ar nededama į gaminius medžiagų, kurias naudoti gaminant pieno produktus apskritai draudžiama.

Galiausiai patikrinami ir pieno apskaitos žurnalai. Pasak L.Petrylienės, svarbu, kad ūkininkai atliktų ne tik primelžto, bet ir netinkamo naudoti maistui pieno apskaitą.

Joje turi būti pateikiami ir mikrobiologinių bei kokybinių (riebalų, baltymų kiekio) pieno tyrimų duomenys. Taip pat turi būti pildomi ir pagamintų pieno produktų apskaitos žurnalai.

Visa tai, atrodytų, tėra popieriai, bet prireikus jie tampa įrodymu, kad viskas ūkyje atliekama nepriekaištingai.

Ar sunku visų šių reikalavimų laikytis? „Švara ir higiena – savaime suprantami dalykai, – suskubo atsakyti E.Paliulis. – Sunkiausia užpildyti žurnalus. Tarp gausybės darbų tam sunku rasti laiko.”

Produktų saugos ir kokybės priežiūra baigiasi tik tuomet, kai jį nusiperka vartotojas. Nesvarbu, ar tai stambus prekybos centras, ar didelė prekyvietė, ar mažas ūkininkų turgelis, – kiekviena prekybos vieta yra registruojama ir patikrinama, pavyzdžiui, turgeliai – kartą per metus.

Vertinama ne tik tai, kokiomis sąlygomis produktai parduodami, bet ir pačių produktų kokybė.

Tikrinama, ar vartotojams apie juos teisingai pateikiama informacija.

„Per planinę patikrą atrenkami gaminių mėginiai ištirti laboratorijoje.

Jie būtini, norint įsitikinti, ar produktai nuo gamybos cecho iki prekystalio atkeliavo saugiai”, – sakė Širvintų VMVT vadovas Ričardas Putrimas.

Neplanuota patikra dažniau atliekama tuomet, kai VMVT pasiekia vartotojų skundai. Tuomet reaguojama nedelsiant: tirti paimama produkto mėginių, kartais net uždraudžiama prekiauti produktais tol, kol negaunama tyrimo rezultatų.

„Tokių priemonių tenka griebtis vis rečiau. Beje, dėl ūkininkų turgeliuose parduodamų pieno produktų pastaraisiais metais negavome nė vieno skundo”, – sakė R.Putrimas.

Kartą per metus VMVT veterinarijos gydytojai-inspektoriai į pieno ūkius išsirengia ir nuodugniai patikrinti. Tokiais atvejais tikrinama viskas, pradedant produktų gamyba, baigiant galvijų gerove.

Aiškinamasi, ar visi gyvuliai paženklinti, ar registracijos duomenys įtraukti į duomenų bazes. Kartais inspektoriams tenka išsitraukti net liniuotes, kad įsitikintų, jog veršeliams garduose yra tiek vietos, kiek privaloma pagal ES direktyvas.

„Gyvūnų gerovei pastaruoju metu skiriama ypač daug dėmesio. Pavyzdžiui, veršeliai iki 6 mėnesių negali būti pririšti. Garduose jiems turi būti pakankamai vietos.

Veterinarijos gydytojų užduotis – sužiūrėti, kad gyvuliai nebūtų žaizdoti, kailis – neišplikęs. Jei tokių požymių būna, vadinasi, kažkas negerai dėl jų sveikatos ar šėrimo”, – paaiškino R.Putrimas.

E.Paliulis galvijų fermą pasistatė prieš šešerius metus. Šiuo metu ūkyje laikoma kone 80 melžiamų karvių ir antra tiek telyčių.

Maždaug prieš trejus metus fermai buvo suteiktas sveikos bandos statusas. Tai reiškia, kad galvijai neserga užkrečiamosiomis ir žmonių sveikatai pavojingomis ligomis – tuberkulioze, leukoze ar brucelioze.

„Ūkiai, kuriuose yra perdirbamas pienas arba mėsa, šioje programoje dalyvauja jau ne pirmus metus.

Gyvuliai turi būti visiškai sveiki, antraip ūkis negautų leidimo prekiauti jame gaminamais produktais”, – sakė R.Putrimas.

Visuose Lietuvos didžiuosiuose galvijų ūkiuose nebeliko gyvulių, kurie sirgtų užkrečiamosiomis ligomis. Ar padėtis nekinta, stebima kartą per metus ištiriant gyvulių kraują laboratorijose.

Pasak R.Putrimo, tai ūkininkams padėjo atsikratyti ir tam tikrų rūpesčių, pavyzdžiui, parduodant gyvulius pirkėjams užsienyje.

„Laisvos bandos statusas tuo naudingas, kad, norint parduoti gyvulį, nereikia papildomų tyrimų.

Ūkininkui tereikia kreiptis į mūsų tarnybą, ir mes išrašome prekybos dokumentus”, – sakė R.Putrimas.

Šiuo metu galvijų laikymo vietų priežiūros sistemoje dalyvauja 73 tūkst. – apie 84 proc. visų bandų. Jose laikoma kone 630 tūkst. galvijų (apie 93 proc. visų auginamų Lietuvoje).

Ūkininkai vieni su kitais neretai keičiasi ir veisliniais gyvūnais. Todėl gyvūnų mainai tarp tų ūkininkų, kurie gyvena valstybėse, pasiekusiose laisvos bandos statusą, yra paprastesni.

Tuo ne kartą įsitikino ir ekologinio ožkų ūkio Griciūnų kaime (Širvintų r.) savininkė Dalia Ėmužytė. Jos ūkyje, garsėjančiame kuo įvairiausiais ožkų pieno sūriais, šiuo metu šeriama apie penkis šimtus ožkų.

Pasak R.Putrimo, čia nėra gyvulių, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, pavyzdžiui, ožkoms ir avims būdinga brucelioze. Todėl ūkininkė, norėdama parduoti gyvulį, netrunka iš VMVT gauti pažymos, kad jis sveikas.

„Mes, ožkų augintojai, dažniau keičiamės veisliniais gyvuliais nei perkame vieni iš kitų. Taip yra pigiau”, – sakė D.Ėmužytė.

Ji ką tik atsivežė iš Latvijos tris veislinius ožiukus veislei. Bet, kaip sakė R.Putrimas, Latvijos ūkiai neturi sveikos bandos statuso, todėl šios šalies ūkininkams eksportuoti gyvulius yra sudėtingiau.

Kartais inspektoriams tenka išsitraukti net liniuotes, kad įsitikintų, jog veršeliams garduose yra tiek vietos, kiek privaloma pagal ES direktyvas.

„Pieno kokybės metai” – ilgalaikis projektas. Jis bus tęsiamas, kol pavyks pasiekti norimą rezultatą. Šiuo metu pieno šaldytuvus ir melžimo įrangą turi apie 4850 šalies pieno ūkių – 4 kartus daugiau, nei būta prieš porą metų.

216 sertifikuotų pieno ūkių gali produkciją ženklinti sveikumo ženklu. Tiesiogiai vartotojams pieną ir jo produkciją parduoda 421 pieno ūkis. Pernai tik trims iš jų sustabdyta galimybė tiekti produkciją.

VMVT inspektoriai periodiškai tikrina apie 1650 pieno supirkimo punktų. Pernai buvo sustabdyta 39 punktų veikla. Norint nustatyti supirkto pieno kokybę, 2011-aisiais buvo atlikti keturi eksperimentai prie pieno perdirbimo įmonių vartų – mėginiai tirti buvo imami iš pienvežių.