„Vakar tą (pasitraukti iki kovo 22 dienos - red.) pasiūlė, bet
aš nematau priežasties, kodėl, nes mane delegavo Liberalų ir
centro sąjunga, mane skyrė prezidentė ir aš nepažeidžiau jokių
įstatymų, dirbu tvarkingai Lietuvos ir jos žmonių labui, todėl
jokios priežasties atsistatydinti savo noru aš nematau“, -
ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministras.
Premjero konservatoriaus Andriaus Kubiliaus teiginius, jog su
Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininku Algiu Čapliku sutarė
dėl R. Palaičio atsistatydinimo, vidaus reikalų ministras komentavo
trumpai: „Dezinformacija.“
Valdančiosios koalicijos partneriams konservatoriai pasiūlė
susitarimo projektą, pagal kurį vidaus reikalų ministras R. Palaitis
postą turėtų palikti iki kovo 22 dienos, iki kovo 16-osios
turėtų būti sustabdytas konkursas į Finansinių nusikaltimų
tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pareigas.
Prie partneriams pateikto susitarimo projekto prirašyta pastaba,
kad susitarimas turi būti pasiektas iki kovo 18-osios. Nepasiekus
tokio susitarimo, svarstomas Permainų koalicijos sutarties
nutraukimas.
Valdančiąją Permainų koaliciją sudaro TS-LKD, Liberalų ir
centro sąjunga bei Liberalų sąjūdis.
Įtampa valdančiojoje koalicijoje kilo, kai vidaus reikalų ministras R. Palaitis vasario 15 dieną iš FNTT direktoriaus pareigų atleido Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą.
R. Palaitis V. Gailių ir V. Giržadą atleido remdamasis Valstybės
saugumo departamento apibendrinta informacija apie tyrimus poligrafu
aiškinantis, kas nutekino informaciją apie teisėsaugos planuojamas
operacijas dėl banko „Snoras“.
Premjero A. Kubiliaus teigimu, šis žingsnis buvo nemotyvuotas ir
skubotas. Ministro sprendimą parėmė prezidentė Dalia
Grybauskaitė, kuri netenkino premjero teikimo atleisti R. Palaitį iš
pareigų ir pasiūlė ginčą spręsti politinėmis priemonėmis
Seime.
Seimo narys tautininkas Gintaras
Songaila įregistravo pataisą, kad premjeras turėtų teisę
panaikinti ministrų priimtus teisės aktus.
Pasak pataisos iniciatoriaus, tai leistų išspręsti situacijas,
kai atskiro ministro priimtas teisės aktas prieštarauja ministro
pirmininko pozicijai.
Pasak G. Songailos, ministrai yra tiesiogiai pavaldūs ministrui
pirmininkui, taigi ministras pirmininkas, o ne Vyriausybė turi
turėti teisę panaikinti ministro priimtą teisės aktą.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad
Vyriausybė turi teisę pripažinti netekusiais galios Vyriausybės
įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovų bei ministrų
priimtus teisės aktus, jei jie prieštarauja Konstitucijai,
įstatymams ir kitiems Seimo priimtiems teisės aktams.
Pasak G. Songailos, dabartinis reguliavimas keblus tuo, jog
„įstatymų pažeidimus nustatyti gali tik teismas, o Konstitucijos
pažeidimą - tik Konstitucinis Teismas“. „Taigi, nesant teismo
sprendimo, Vyriausybės sprendimo priėmimui nėra teisinio pagrindo“,
- aiškina parlamentaras.
Valdančiojoje koalicijoje kilo konfliktas, kai vidaus reikalų
ministras Raimundas Palaitis prieš premjero Andriaus Kubiliaus valią
atleido Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovus.
Premjeras teikė prezidentei Daliai Grybauskaitei atstatydinti
ministrą, tačiau ji teikimą atmetė.