Bet štai jau vakar paaiškėjo, kad tų specialistų, o juolab policijos pagalbos tikriausiai neprireiks. Ko gero, kitaip ir negalėjo atsitikti – juk skyrybos vienas su kitu reiškia ir skyrybas su užsėstais postais!
Tad visas ambicijas, įkarštį, principus, pažadus kautis iki paskutinio kraujo lašo ar panašų reklaminį šlamštą, pasirodo, įmanoma labai greitai susikišti į užantį.
Konservatorių dominuojama Vyriausybė jau nebenaikins liberalcentristo R.Palaičio įsakymų dėl buvusių FNTT vadovų atleidimo, o ministras ir ministerija tokiu atveju jau sutinka stabdyti konkursą jų įpėdiniams, nors buvusiųjų, aišku, negrąžins.
Be to, visi sutinka, kad FNTT apskritai reikėtų atsikratyti – ją greičiausiai suskaldant ir iškaišiojant po kitas institucijas. Vadinasi, net jei teismas nuspręstų buvusiuosius grąžinti, grįžti tiesiog nebebūtų kur.
Nebent jie galėtų pretenduoti tapti naujais naujadaro vadovais – bent taip kol kas žada konservatoriai.
Kitaip sakant, šis visą valstybę krėtęs skandalas, regis, artėja prie atomazgos, kuria baigdavosi panašūs bruzdėjimai, kai juos sukeldavo dėl teisėsaugos susirieję ir į tas rietenas pareigūnus įtraukę politikai.
Kiekvienam – sava vieta. Žūtbūtinai kovęsi, o po to staiga susitaikę politikai lieka postuose, o tarp girnų patekę pareigūnai gali sėsti, pavyzdžiui, prie taksi vairo. Juk toks karjeros posūkis laukė kai kurių iš postų išmestų aukštų saugumiečių.
Jei prie jų prisijungs generolas V.Gailius, bus galima pradėti neblogą verslą.
Juk skandalų išakėtai sostinės taksi rinkai visai ne pro šalį būtų nauja bendrovė, pavyzdžiui, „Ekspareigūnų taksi”, kurios reklama trauktų akį: „Esame patikimi lyg poligrafas.”