Siekti paramos skubina kiauri šiferio stogai

Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra” veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas” kaimo žmonėms atrodo vis patrauklesnė.

Kovo pradžioje jie sukruto. Vis daugiau jų išsirengia į rajonų savivaldybes vildamiesi, kad, šnektelėję su jų laukiančiais NMA darbuotojais, lengviau apsispręs, keisti ar ne seną asbestinio šiferio stogo dangą nauja.

Savivaldybių centruose pagal iš anksto numatytą grafiką žmonių laukia NMA darbuotojai. Todėl dažnas jų, surinkęs reikiamus dokumentus, ten pat, padedant NMA specialistams, užpildo ir paraišką.

Paraiškos nuolat priimamos ir kiekvienos apskrities centre esančiame NMA teritoriniame skyriuje. Kad kaimo žmonėms būtų patogiau, NMA specialistai vyksta ir į rajonų centrus.

„Žmonės ilgokai delsė ir iki kovo dar labai vangiai teikė paraiškas. Jie, matyt, vertino ir finansines galimybes, supratę, kad vien paramos neužteks, kad reikia turėti ir savo pinigų”, – kalbėjo NMA Kauno paramos administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Timukienė.

Kaimo žmonėms apskritai sunku patikėti tuo, kad kas nors ką nors gali duoti. Jie dažniau skuba pildyti paraišką, nes tai jau būna padaręs kaimynas.

„Nieko gyvenime nesu laimėjęs”, – prasitaria NMA specialistams tie, kurie mano, kad parama – tai lyg loterija.

Pastaruoju metu paraiškų paramai gauti ėmė daugėti. Kovo pradžioje daugiausia jų buvo pateikę Panevėžio ir Kauno apskričių gyventojai: kiekvienoje – po 250 žmonių.

Pasak N.Timukienės, dažniausiai žmonės atneša paraiškas į tas savivaldybes, kuriose ir gyvena. Tų, kurie atvyksta į pačius apskričių centrus, yra gerokai mažiau.

Vieni jų kreipiasi į konsultantus, kad šie padėtų užpildyti paraišką, kiti pildo jas atėję į priėmimą savivaldybėje, pasikonsultavę su NMA specialistu.

Tretiems užpildyti paraiškas padeda pačių savivaldybių paskirti darbuotojai. Kitiems talkina seniūnijų darbuotojai.

NMA Panevėžio paramos administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Mažuikienė sakė, kad paramos stogui perdengti dažniausiai kreipiasi vyresnio amžiaus žmonės, kurie nėra gavę jokios investicinės ES paramos.

Kol kas lėčiausiai kruta Marijampolės apskrities gyventojai. Vasario pabaigoje paraiškų čia buvo pateikta vos apie 60.

Pasak NMA Marijampolės paramos administravimo skyriaus vedėjos Marijos Dulinskienės, žmonės dar delsia, nes daugumai atrodo, kad paraišką pateikti labai sudėtinga. Kiti tikisi, kad bus daugiau kvietimų paraiškoms rinkti, tad tik išvydę, kaip sekasi pirmiesiems, ketintų pasekti jų pėdomis.

„Vis dėlto užpildyti paraišką nėra sudėtinga. Parama teikiama pagal supaprastintą tvarką, todėl ir reikalavimų nėra daug”, – aiškino M.Dulinskienė.

Ji sakė pastebėjusi ir tai, kad daugumą žmonių baugina remonto aprašas – dokumentas, kurį reikėtų pateikti kartu su paraiška. Tiesa, ne visiems. Kartu su paraiška turi būti pateikti ir komerciniai pasiūlymai tų įmonių, kurios teikia utilizavimo bei atliekų transportavimo paslaugas.

Bet ir juos surinkti nesunku. Prireikus pagalbos, NMA darbuotojai žmonėms padeda surasti informaciją, kokios valstybinės įmonės apskrityje atlieka šias paslaugas.

Utilizavimo įkainiai pastaruoju metu kai kur sumažėjo.

Pavyzdžiui, Kauno rajone esančiame Lapių sąvartyne už priimamą asbestinio šiferio toną anksčiau buvo prašoma apie 280 litų, šiuo metu – apie 60 litų.

Žmonės NMA darbuotojams neretai pasiguodžia, kad jų stogas yra kiauras kaip rėtis. Kiti norėtų perdengti stogą, nes baiminasi dėl asbesto keliamo pavojaus sveikatai. Treti būna iš dalies jau atnaujinę namą – pakeitę langus, apšiltinę sienas, bet dar neperkloję stogo dangos.

Pasiryžę perdengti stogus žmonės NMA darbuotojų išdrįsta paklausti ir to, ar apskritai yra tikimybė gauti paramą.

„Yra, ir gana didelė”, – N.Timukienė kiekvienam klientui stengiasi paaiškinti, kokių reikia laikytis reikalavimų, kad parama juos pasiektų.

Vienas svarbiausių – perkant stogo dangą negalima mokėti grynaisiais pinigais, nes tuomet išlaidos bus netinkamos kompensuoti. Negalima grynaisiais pinigais mokėti ir už paslaugas – už senos stogo dangos nugabenimą į sąvartyną ir jos utilizavimą.

Kiekvienu atveju pats pareiškėjas turi atsiskaityti arba kredito kortele, arba pavedimu per banką. Pavedimas turi būti atliktas iš pareiškėjo sąskaitos.

Sąskaitą faktūrą taip pat būtina išsaugoti, kaip ir įsigytų medžiagų sertifikatą.

Nuolat bendraudami su klientais NMA teritorinių skyrių darbuotojai pastebėjo ir tai, kad žmonės kiek išmanydami taupo.

„Paraiškų, kuriose prašoma apie 10 tūkst. litų paramos, nes norima vietoj seno šiferio užkloti keraminių čerpių stogą, yra vos viena kita. Dauguma žmonių renkasi pigesnę – beasbesčio šiferio arba plieninių čerpių imitacijos dangą. Pasirinkimui įtakos daro ir tai, kad dangą būtų galima tvirtinti ant senųjų grebėstų. Taip būtų mažiau išlaidų”, – pasakojo N.Timukienė.

Pateikus paraišką išlaidos tampa tinkamos finansuoti. Vadinasi, žmonės jau galėtų dairytis stogo dangos arba ją ir įsigyti.

Pasak N.Timukienės, dalis žmonių taip ir daro. Nors kol kas neturi garantijos, kad paraiškai bus pritarta ir dalį pinigų (50 proc. išlaidų) atgaus. Tiesiog jie tvirtai apsisprendę, kad bet kokiu atveju stogą vis tiek perdengs.

Žinoma, yra ir tokių, kurie būgštauja, kad dangų pardavėjai pakels kainas, todėl bando prekių įsigyti iš anksto. Kiti tiesiog nori apsirūpinti statybinėmis medžiagomis, kad, atėjus palankiems orams, galėtų kibti į darbus.

Tačiau NMA specialistai primena: patvirtinta paraiška žmogaus neįpareigoja iš karto pulti ir keisti stogo dangos.

Gavus pranešimą, kad paraiškai pritarta, stogą reikia perdengti ne vėliau kaip per metus.

„Būta ne vieno vyresnio amžiaus pareiškėjo, kurie sakė, kad pataupys pinigų ir stogą pasikeis kitų metų pavasarį”, – užsiminė N.Timukienė.

Nors parama teikiama ir kaime esančių dvibučių ar daugiabučių asbestiniams stogams pakeisti, kol kas jos prašančiųjų neatsirado.

„Būta klientų, kurie domėjosi, kokiomis sąlygomis galėtų gauti paramos.

Matyt, jų paraiškų sulauksime baigiantis kvietimo laikui. Ko gero, būsto bendraturčiams sunkoka susitarti, pasidalyti tarpusavyje finansinius įsipareigojimus”, – svarstė N.Timukienė.

Pranešimų, skirta ar ne paramos, visi pareiškėjai sulauks paštu maždaug gegužės pradžioje.

Paraiškos paramai gauti bus renkamos iki kovo 31 dienos.

Teikiant paraišką reikia pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą.

Tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti turi būti pateikiamas bent vienas komercinis pasiūlymas arba viešai paslaugos (transportavimo, utilizavimo) teikėjų pateikta informacija (internete, reklaminėje medžiagoje ir pan.).

Kartu su paraiška reikia pateikti seniūnijose išduodamą pažymą (inventorizacijos ataskaitos kopiją), patvirtinančią, kad gyvenamasis namas yra įtrauktas į savivaldybės sudarytą asbestinių stogų inventorizacijos sąrašą. Atsižvelgiant į ataskaitoje nurodytą stogo plotą bus skaičiuojama paramos suma.

Tam tikrais atvejais reikia pateikti ir paprastojo remonto aprašą. Šio dokumento reikia, jei namas yra gyvenvietėje, kurioje gyvena daugiau nei 3000 žmonių.

Pateikti remonto aprašą reikia ir tuomet, jei namas pastatytas saugomoje teritorijoje (arba yra jos apsaugos zonoje), kultūros paveldo vietovėje arba teritorijoje, kurioje yra kultūros paveldo objektas. NMA yra parengusi tokio aprašo pavyzdį.

Paramos gavėjams bus kompensuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Prašoma paramos suma negali būti didesnė kaip 10 000 litų.

Skaičiuojama, kad paramos užteks mažiausiai 6000 projektų. Kadangi vidutiniškai prašoma apie 6000 litų paramos, tikėtina, kad paramos iš viso galės būti suteikta maždaug 8000–9000 pareiškėjų.

Asbestinių stogų atliekos turės būti nugabentos į atliekų tvarkymo vietą – regioninius atliekų centrus. Asbesto utilizavimo išlaidos bus kompensuojamos 50 proc., nesvarbu, ar pareiškėjas pasirinks valstybinį, ar privatų sąvartyną.