Brolių trynių istorijos tęsinys. Po pavyzdingo piliečio kauke slepiama niūri praeitis?

„Giedrius Kazbaras čia žinomas kaip nusikaltėlis, nuo kurio suburtos gaujos kentėjo ir lietuviai, ir ispanai“, - pasakojo su lrytas.lt susisiekę žmonės.

„Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“ ir lrytas.lt išspausdintas interviu su broliais tryniais iš Raseinių Audriumi, Giedriumi ir Sauliumi Kazbarais, emigrantų teigimu, privertė ne vieną žmogų nubraukti ašaras ir prisiminti tuos laikus, kai G. Kazbaro ir jo suburtos gaujos nariai tyčiojosi iš tautiečių emigrantų.

„Savo interviu broliai pasakoja apie nuostabų gyvenimą Anglijoje, tačiau nei žodeliu neužsimena, kad Giedrius kurį laiką gyveno Ispanijoje ir, ką jis čia veikė. Gal jis nori išbraukti iš savo gyvenimo šitą etapą, bando save reabilituoti, tačiau mes jo siautėjimo nepamiršime niekada“, - kalbėjo Alikantės regione įsikūrę lietuviai.

Redakcijai pasiguodę ir pasipiktinę, kad Kazbarai straipsnyje aprašomi itin teigiamai, papasakoti apie brolių „žygdarbius“ saulėtoje Ispanijoje, žmonės sutiko ne iškart. „Bijome, yra vaikai, šeimos, baisu ir dėl Lietuvoje likusių artimųjų. Baisūs jie žmonės, norime ramiai gyventi“, - aiškino jie.

Vis dėlto, keli jų sutiko papasakoti, kodėl Kazbaro pavardė, o ypač Giedriaus vardas, juos priverčia iki šiol krūptelėti. Su sąlyga, kad jų vardai ir pavardės nebus minimi.

Tiesa, Giedrius Alikantės regione prisistatydavo kitu vardu – Tomu ir aiškino, kad atstovauja ne savo gimtojo miesto, o Kauno nusikaltėlių interesams.

Su G. Kazbaru, anot Alikantės regione gyvenančių lietuvių, žmonėms tekdavo susidurti tik atvykus. Jis juos aplankydavo, prisistatydavo ir pareikalaudavo susimokėti už gražią ateitį. Pasipriešinusiems žemiečiams išvengti G. Kazbaro ir jo „berniukų“ keršto nepavykdavo.

Žmonės tikino galintys pateikti ne vieną pavyzdį, kai ir pats G. Kazbaras ir jo gaujos nariai grasino žmonėms.

Nesutikus su grupuotės reikalavimais ir nemokantiems jiems mokesčių, buvo grasinama mirtimi, ginkluoti nusikaltėliai įsiverždavo į lietuvių namus. Vieni lietuviai pavyzdingai mokėdavo, kiti net ir verčiami nesirengė paklusti nusikaltėliams. Tada, anot lrytas.lt skaitytojų, grupuotės nariai imdavosi šantažo - skambindavo Lietuvoje likusiems žmonių artimiesiems ir aiškindavo, kad jų artimieji yra pagrobti, parduoti į viešnamį. Juos išvaduoti galima tik vienu atveju - sumokant pinigus.

Anot pašnekovų, labiausiai jiems įsiminė viena nuo tariamo Tomo nukentėjusi lietuvių šeimą. Duoklės nemokėję sutuoktiniai buvo išvežti į kalnus ir žiauriai sumušti. Vėliau nukentėjusieji tautiečiams pasakojo, kad juos pistoleto rankena daužęs pats G. Kazbaras, nors jis nemėgdavęs pats tepti rankų.

„Fizinį smurtą dažniausiai naudodavo jo „gorilos“, jis pats pasitenkindavo žodiniais grasinimais“, - lrytas.lt pasakojo lietuviai.

„Kentėjo nuo jų visi, ne tik lietuviai įleidę šaknis Alikantės regione, bet ir naujai atvežtieji, kuriuos čia darbui apelsinmedžių plantacijoje atveždavo pats G. Kazbaras ir jo sėbrai“, - teigia žmonės.

Aukso kalnus Lietuvoje prižadėjusiems tautiečiams, Ispanijoje G. Kazbaro gauja jiems būdavo negailestinga. Anot Alikantės regione gyvenančių lietuvių, žmonėms buvo žadama viskas – apgyvendinimas, geras darbas, dideli pinigai, tačiau atvykus jų laukė visai kitoks gyvenimas.

„Merginas jie parduodavo į viešnamius, o vyrai būdavo įdarbinami, dažniausiai, apelsinų plantacijose. Apie gyvenamąjį plotą tie žmonės galėjo tik pasvajoti. Dar ir dabar ne vieno regiono miestelio gyventojai puikiai prisimena, kaip G. Kazbaras atvykusius lietuvius apgyvendino automobiliuose šalia degalinių“, - pasakojo lrytas.lt skaitytojai.

Iš šių žmonių buvo atimti dokumentai, grupuotės nariai paimdavo ir jų atlyginimus.

„Numesdavo jiems tik duonos, nupirkdavo pigiausių „Frankfurto“ dešrelių. Pinigų neduodavo, esą, ai, vis tiek pragers. Kažko reikia daugiau, eikite vogti. Planuojant stambesnes vagystes, jiems buvo suteikiamas laisvadienis, leisdavo neskinti apelsinų, kad prieš „darbą“ nebūtų pavargę“, - kalbėjo Alikantės regione gyvenantys lietuviai.

Jų teigimu, į Ispaniją pas brolį buvo atvykęs ir Audrius. Žmonės kalbėjo, kad jis kažką „prisidirbo“ Londone, todėl iš Jungtinės Karalystės buvo deportuotas.

Kelis metus kentę G. Kazbaro ir jo gaujos išpuolius, lietuviai nebeiškentė. Jie skundais užvertė ne tik Ispanijos, bet ir Lietuvos teisėsaugininkus, Lietuvos ambasados Ispanijoje darbuotojus.

„Kreipėmės ir į Lietuvos policiją, ir į vietos pareigūnus, rašėme ambasadai. Ko tik mes nedarėme, kad jų atsikratytume“, - 2003 metus prisimena žmonės.

Ambasada nelabai kuo jiems galėjo padėti, iš Lietuvos policijos lietuviai sulaukė atsakymo, kad padėti nelabai gali, nes nusikaltimai vykdomi ne Lietuvos teritorijoje, be to tuo metu Lietuva net nebuvo ES narė.

„Vietos policija į mūsų skundus sureagavo. G. Kazbarui buvo nurodyta per 24 valandas palikti Ispaniją. Taip jis ir padarė“, - pasakojo lrytas.lt skaitytojai.

Toks pats nurodymas buvo duotas ir kitiems grupuotėms nariams. Vieni iš jų pakluso ir išvyko į Lietuvą, kiti buvo suimti ir teisiami.

Pasak Ispanijoje gyvenančių tautiečių, G. Kazbaro gauja buvo išardyta, tačiau kai kurie jos nariai gyvena Alikantėje iki šiol. Jie sukūrė šeimas, susitvarkė gyvenimus ir net prisiminti nenori tų dienų, kai jų kasdienybe buvo tapusios vagystės, plėšimai, narkotikų platinimas ir turto prievartavimas iš geresnio gyvenimo tolimoje šalyje ieškančių lietuvių.

Rengiant šį straipsnį lrytas.lt pašnekovai bandė įtikinti buvusius G. Kazbaro grupuotės narius papasakoti apie savo buvusią veiklą ir gaujos vadeivą, tačiau jie atsisakė. Priežastis – baimė.

„Visai nenuostabu, jie buvo žiaurūs ne tik svetimiems, bet saviems. Vienas jų nurodymų nevykdęs lietuvis buvo įmestas į tuščią baseiną. Žmogus nuo to laiko negali vaikščioti, beveik nekalba. Nors pačio Kazbaro jau seniai nėra, tačiau jo draugų čia vis dar liko“, - savo baimę teisino žmonės.

Pašnekovų teigimu, neseniai Valensijos regione sulaikyta šiauliečio Vaclovo Vaitkevičiaus grupuotė yra susijusi ir su G. Kazbaro buvusia gauja.

„Visi jie pažįstami, visi draugai. Jie buvo pasidalinę regionus. Alikantės policija labai rimtai pasižiūrėjo į nusikalstamumo problemą ir grupuotę sutvarkė, o štai, Valensijoje jie siautėjo iki šiol“, - pasakojo lietuviai.

Bulotinių gauja daugelį metų apgaule viliojo bedarbius į Ispaniją ir juos išnaudojo. Žmonės skindavo apelsinus, jų darbą prižiūrėdavo gaujos nariai. Pačios gaujos specializacija – vagystės iš namų, vogtų daiktų pardavimas juodojoje rinkoje bei siuntimas į Lietuvą.

Vergai iš Lietuvos buvo apgyvendinti Gandijos bei kitų šalia Valensijos esančių miestelių butuose. Jų gyvenimo sąlygos buvo nepakenčiamos. Pavyzdžiui, vienu tualetu naudodavosi apie dešimt žmonių.

Banditai nuo atlyginimų atskaičiuodavo nuomos mokestį, maistą ir net darbo įrankius. Todėl mėnesinis darbuotojų atlyginimas nesiekdavo 200 eurų (688 litų). Iš šios sumos dar būdavo nurašomas papildomas mokestis, skiriamas organizacijai „Casa de Ambar“ („Gintaro namai“), prisidengusiai nevyriausybinės organizacijos vardu.

Kaip pranešė portalas abc.es, esą buvo kuriama nauja išeivių politinė partija, kuri būtų siekusi dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Valensijos regione, Murcijoje, Almerijoje ir Malagoje dar visai neseniai veikė Gyvatinių gauja. Jos šulas Remigijus Toločka mirė praėjusių metų lapkritį.

Ši gauja buvo viena stipriausių kriminaliniame pasaulyje, užsiėmė narkotikų platinimu Šiaurės Europoje, taip pat turėjo glaudžių ryšių su rusų mafija.

Gauja imdavosi ir sunkiai protu suvokiamų veiklų. Pavyzdžiui, plaktuku sužalodavo darbuotojams kojas ir aiškindami, kad jie susižalojo per eismo įvykį, reikalaudavo sumokėti draudimą.