„Pastarojo meto akcijos, ypač vykusios rudenį, nemaža dalimi
yra užgožtos politinių tikslų siekimo. Jeigu kas nors mano, kad
galima krautis politinį kapitalą vaikų ugdymo sąskaita, tai daro
meškos paslaugą vaikams“, - BNS sakė ministras.
Anot jo, įgyvendinant prieš metus priimtą naujos redakcijos
Švietimo įstatymą, padaryta nemažai sprendimų, kurie leidžia
sušvelninti įstatymo reikalavimus tautinių mažumų atžvilgiu.
Kaip pavyzdį jis minėjo sudarytas sąlygas kelti mokytojų
kvalifikaciją, patvirtintas lankstesnis mokyklų tinklas tautinėms
mažumoms, be to, nustatytas kitoks lietuvių kalbos egzamino
vertinimas.
G. Steponavičius teigė, kad per metus didžiojoje dalyje
tautinių mažumų mokyklų įvesta papildomų lietuvių kalbos
pamokų, ir šis procesas vyksta gana sklandžiai.
„Lietuvių kalbos pamokos yra papildomos, dėstymas tautinių
mažumų kalbomis nėra siaurinamas“, - pabrėžė ministras.
Jo tvirtinimu, problemų kyla tik tose savivaldybėse, kurios
atstovai iš švietimo kraunasi politinį kapitalą, ypač tai matyti
artėjant Seimo rinkimams.
„Yra ir bus nepriimtina, kad į tai įtraukiamos mokyklos,
mokiniai ir tai daroma vaikų ugdymo sąskaita“, - sakė
G. Steponavičius.
Jis priminė, kad Švietimo ir mokslo ministerijoje yra sudaryta
darbo grupė tautinių mažumų švietimo problemoms spręsti. Būtent
čia, anot ministro, ir turėtų būti aptariami ir sprendžiami
jautriausi klausimai.
„Mano paraginimas būtų rinktis dalykišką kelią sprendžiant
švietimo klausimus“, - kalbėjo ministerijos vadovas.
Į Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetą susibūrę lenkų
tautinių mažumų atstovai šeštadienį vidurdienį rengia eitynes
nuo Seimo link Vyriausybės, kur įvyks mitingas.
Jie reikalauja atšaukti prieš metus priimto Švietimo įstatymo
punktus dėl tautinių mažumų ugdymo.
Prieš metus Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo
įstatymą, kuris, be kitų dalykų, nustatė ir naują lietuvių
kalbos mokymo tvarką tautinių mažumų mokyklose. Numatyta daugiau
pamokų lietuvių kalba, o taip pat nuo 2013 metų suvienodinti
lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis.
Tačiau lenkų tautinė mažuma reikalauja, kad būtų grąžinta
senajame įstatyme nustatyta ligšiol galiojusi tvarka, kai egzaminų
sesijoje valstybinės ir gimtosios lietuvių kalbos egzaminų
užduotys skiriasi, o praktiškai visi dalykai dėstomi lenkų kalba.
Lietuvos Vyriausybė teigia, kad jos pasirinktas modelis yra
vienas iš nuosaikiausių Europoje ir pabrėžia, kad kitose šalyse,
įskaitant Lenkiją, galioja panašios nuostatos dėl vienodo egzamino
ir dalykų dėstymo valstybine kalba.