Tai V. Gailius liudijo tyrimą atlikusiai Seimo Antikorupcijos
komisijai. Atleistų FNTT vadovų liudijimų stenogramos penktadienio
vakarą paviešintos Seimo interneto svetainėje.
„(...) Savo tiesą žinau, aš buvau atleistas todėl, kad
nepriverčiau tuometinio savo pavaduotojo Vytauto Giržado
atsistatydinti dėl duomenų, kurių aš nemačiau. Aš mačiau tik
pažymų numerius ir žinojau tyrimo poligrafu rezultatus iš viešos
erdvės. Negalėčiau tų rezultatų vertinti, kadangi vien tai, kad
jie atsidūrė viešojoje erdvėje jau yra nusikaltimas, nes jie
neturėjo būti diskutuojami viešoj erdvėj, o ir pats praėjau pro
tą patį tyrimo poligrafu etapą ir žinau, kaip jis buvo
atliekamas“, - komisijai sakė V. Gailius.
Buvęs FNTT vadovas teigė nematęs ir Valstybės saugumo
departamento (VSD) išvados apie patikrinimų poligrafu duomenis.
Anot V. Gailiaus, jis galėjęs teikti savo pavaduotojo atleidimą
ministrui tik tuo atveju, jei ministro pavedimu būtų buvęs atliktas
tarnybinis patikrinimas ir jo metu būtų nustatyti pažeidimai.
„Aš neturėjau įstatymu man suteiktų teisių teikti atleidimui,
nes tam, kad atleisčiau, turi būti atliekamas tarnybinis tyrimas
kažkoks, kažkoks procesinis sprendimas, kažkokie pagrindai. Aš
tokių duomenų neturėjau ir ministrui, kai jis iškvietė mane,
pasakiau, kad aš neteiksiu, kadangi aš neturiu jokių faktinių
duomenų, o ministras ir man siūlė atsistatydinti“, - komisijai
pasakojo V. Gailius.
Jis tvirtino, kad pirmasis VSD atliekamas patikrinimas poligrafu
esą buvęs neparuoštas, skubotas.
„Man, kaip pareigūnui, kuris nuo birželio mėnesio su
inspektavimą atlikusiu Lietuvos banku bendravo ir žinojom apie
patikrinimo metu randamus vienokius ar kitokius įtarimus, sakykim,
aktyvus, ir mes per savo šaltinius, per savo forumus bendradarbiavimo
gavome informaciją iš eilės šalių, aš pats pasirašinėjau ir
komunikavau su eilės valstybių pareigūnais, su mūsų valstybės
teisėsaugos institucijomis bendravau, rinkdamas informaciją. Tą
patį darė ir buvęs mano pavaduotojas, kadangi mes atlikinėjome
analizę iki pat lapkričio mėnesio, kai buvo gautas raštas. (...)
Aš pats inicijavau senos baudžiamos bylos atnaujinimą ir t.t. (...)
ir kai man tyrimo poligrafu metu (...) užduodamas klausimas, ar jūs
kam suteikėt informaciją apie banką „Snoras“, sakau, 80 žmonių
gal suteikiau, ką jūs manęs klausiat“, - sakė V. Gailius.
Buvęs FNTT vadovas teigė buvęs raginamas atsistatydinti jau po
pirmojo VSD patikrinimo poligrafu, kuris, kaip teigiama, buvęs jam
nepalankus.
„Prieš mano pakartotiną tyrimą, mane iškvietė vidaus reikalų
ministras ir primygtinai reikalavo atsistatydinti. Neiti į
pakartotinį tyrimą, o atsistatydinti. Sakau, kodėl? Matote, yra
tokia Daukanto aikštės nuomonė, kad kokie čia gali būti
pakartotini. Sakau, įstatymas numato pakartotinį ir jūs, ministre,
man atsistatydinimais negrasinkite. Tai čia Daukantas. Aš tada
paskambinau Prezidentūros patarėjams ir ketvirtadienį rytą
susitikau su prezidente, išsakiau savo poziciją, kad tai nėra
kažkas, kad tai yra, mano nuomone, tai yra techninė klaida ir aš,
20 metų ruoštas Lietuvos valstybės, nemanau, kad dėl techninės
klaidos aš turėčiau atsistatydinti ministro nurodymu ir nematau
pagrindų atsistatydinti. Prezidentė sako: gerai, dalyvaukite
pakartotiniame tyrime“, - komisijai pasakojo V. Gailius.
Teigiama, jog pakartotinis tyrimas poligrafu Antrajame
departamente V.Gailiui buvęs palankus, tačiau jo pavaduotojui ir
antrasis pakartotinis tyrimas buvęs nepalankus.
Buvęs FNTT direktoriaus pavaduotojas Vytautas Giržadas
parlamentarams sakė su banko „Snoras“ inspektavimo duomenimis
susidurdavęs nuo 2000 metų. Pasak jo, vos pradėjęs dirbti FNTT
iškart sužinojo, kad šiame banke pradėtas inspektavimas ir
siekiama ištirti, „ar yra galimybė, ar yra požymiai, ar yra
grobstymai, sukčiavimai ir panašiai“.
„Tai atliko Lietuvos banko pareigūnai inspektavę du, su kurias
ir tarnybos metu susipažinau. Apie tai, kad yra vykdomi veiksmai, ir
kad jie, aišku, preliminariai išvirs į ikiteisminį tyrimą, mes
jau žinojome iš savo tiesioginio vadovo... žinojau nuo rugsėjo
mėnesio, nuo pradžios“, - dėstė V. Giržadas.
Jis tvirtino, kad po dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijos
praėjusių metų lapkričio 15 dieną, kai paskelbta, jog
teisėsaugos institucijos planuoja kratas banke „Snoras“ ir jo
akcininkų areštą, generalinis prokuroras Darius Valys sukvietė
pareigūnų pasitarimą. Tuomet FNNT vadovai esą pasiūlė „karštais
pėdsakais“ atlikti tyrimą, kas spaudai nutekino informaciją.
Tačiau to esą nebuvo padaryta. V. Gailius šių metų pradžioje net
oficialiai kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo
pradėjimo, nes įžvelgė galimą piktnaudžiavimą tarnybą.
Generalinė prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl to pradėjo
vasario 20 dieną.
Buvę FNTT vadovai pasakojo VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybai
pateikę savo įtarimus, kas galėjo atskleisti neviešus duomenis,
tačiau jau praėjusių metų lapkričio pabaigoje ar gruodžio
pradžioje suprato, kad patys yra įtariamieji. Pasak V.Giržado, jis
tai ypač pajutęs per pokalbį su VSD generalinio direktoriaus
pavaduotoju Romualdu Vaišnoru.
„Pokalbio metu aš supratau, kad viskas, kad mes esam pagrindiniai
įtariamieji ir būsime pagrindiniai šiuo metu sekamieji. Tai čia
savaime aišku, kad buvo ir mūsų sekama, ir klausomasi“, - komisijai
teigė V.Giržadas.
V. Gailius Antikorupcijos komisijai pranešė, kad FNTT Imuniteto
tarnybai buvo pavedęs ištirti, ar kas nors iš jo vadovaujamos
institucijos pareigūnų galėjo pašaliniams asmenims nutekinti
informaciją.
„Man surašė apžvalginę pažymą pareigūnas, kuriam pavedžiau
pasiaiškinti, ar galėjo iš mūsų atstovės spaudai, ar iš
kažkur?.. Padarė išvadą, kad tyrimą netikslinga atlikti, nes ne
mūsų įstaigoje buvo prarasta informacija“, - sakė buvęs FNTT
direktorius.
V. Giržadas pripažino, kad jo mintys, pasakytos lapkričio 14
dieną per pasitarimą Generalinėje prokuratūroje, kitą dieną
pacituotos laikraštyje.
„Tokią atsargią poziciją, kad reikia iš pradžių viską
pasiruošti, sankcionuotis ir padaryti. Ir ten, aišku, buvo
pavartotos tam tikros frazės. Ten yra... gana ilgas pokalbis buvo,
tai taip, o kitą dieną ta pozicija pasakyta iš tikrųjų atsidūrė
spaudoje“, - patvirtino ekspareigūnas.
V.Gailius atkreipė dėmesį, kad apie Lietuvos banko veiksmus,
susijusius su banku „Snoras“, jis žinojęs nuo pernai birželio, jo
pavaduotojas V.Giržadas - nuo rugsėjo, tuo metu prokurorai - nuo
lapkričio 9-osios.
Lapkričio mėnesį prieš pat „Snoro“ nacionalizavimą
dienraštis „Lietuvos rytas“, cituodamas anoniminius šaltinius,
pranešė, kad „Generalinė prokuratūra jau pasirašė leidimus
atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose“. Konkretaus
banko dienraštis nenurodė, tačiau teigė, jog taikinys yra
„lietuviškas bankas“.
Daugiau nei trečdalį „Lietuvos ryto“ akcijų valdė „Snoro“
bankas.
FNTT direktorių V.Gailių ir jo pavaduotoją V.Giržadą vidaus
reikalų ministras Raimundas Palaitis atleido vasario 15 dieną,
prieš tai panaikinęs jų leidimus dirbti su slapta informacija.
Ministras įsakymus pasirašė gavęs VSD informaciją apie šių
pareigūnų tyrimus poligrafu, kurie atlikti aiškinantis, kas galėjo
atskleisti informaciją apie teisėsaugos veiksmus dėl banko
„Snoras“.
Premjeras Andrius Kubilius tokį ministro žingsnį pavadino
nemotyvuotu ir skubotu. Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad
ministras veikė pagal įstatymus. Vyriausybės vadovui atnešus
teikimą iš pareigų atleisti vidaus reikalų ministrą, prezidentė
jo netenkino.