Tačiau miesto pašonėje pamažu dygstančios naujos sodybos žadina viltį, kad laikas sugrąžins kaimui prarastą vertę.
„Štai nuo šio upelio prasideda Kidulių kaimas“, - pamoja ranka Bernardas Andrijauskas. Iš kadaise čia tekėjusio Kidulupio liko tik krūmokšniais apžėlusi negili vaga, vandens seniai nebelikę. Tačiau ji iki šiol žymi ribą, nes šalikelėj – jokių nuorodų.
Abipus kelio – plika laukymė, apjuosta miškų. Prieš pusšimtį metų čia buvo išsibarstę apie trisdešimt sodybų, stovėjo didžiuliai svirnai, daržinės.
Vienoje iš sodybų gimė ir užaugo 57-erių Veiviržėnų seniūnijos darbuotojo B. Andrijausko tėvai. Po Antrojo pasaulinio karo jie persikėlė į Šilutės rajoną, tačiau dar būdamas vaikas Bernardas dažnai leisdavo dienas Kiduliuose pas senelius.
Sovietmečiu kaimo šeimas maitino vietinis kolūkis: žmonės dirbo, augino gyvulius, naudojosi žemės ūkio technika. „Kolūkiečiams beveik niekas nekainuodavo. Pats nuo mažų dienų ten dirbau. O kai prasidėjo melioracija, daugelis šeimų buvo iškelta kitur, kiti išmirė – taip ir ištuštėjo sodybos. Liūdna, bet ką galiu padaryti“, - atsiduso B. Andrijauskas.
Kadaise klestėjęs kaimas šiandien gyvas tik jo prisiminimuose. Ir nors viena sodyba su dviem pastatais tebestovi, jos paveldėtojams nepavyko rasti norinčių įsikurti atokioje pamiškėje. Jaukią buveinę čia įsirengė medžiotojai, sezono metu suvažiuojantys net iš Palangos ir Šventosios.
Žmonių nebelikę ir Lamsodžių, Arvydiškių kaimuose. Apie 4 tūkst. gyventojų turinti seniūnija vien per pastaruosius metus neteko dešimtadalio jų.
Perpus mažesnė Endriejavo seniūnija pasipildė 9 naujakuriais. Pamažu čia dygsta nauji namai. Naujų gyventojų laukia jų senokai nebeturintys Naujokų ir Dausynų kaimai.
Agluonėnų seniūnijoje seniai išnykęs rašytojos Ievos Simonaitytės romane aprašytas Aukštujų kaimas. Liūdną ateitį regi dar keli, kuriuose begyvena po 5-6 žmones.
Tačiau apie dvidešimt minučių kelio nuo Klaipėdos esančioje Dauparų-Kvietinių seniūnijoje – ryškūs atgimimo ženklai. Vietoj sunykusių sodybų čia kyla naujų namų pamatai, sodinami vaismedžiai, puoselėjama veja. Nors Sėlenėlių kaime likę vos 3 gyventojai, Žvirbliuose – 2, Genaičiuose – 1, o Ciruliuose nė vieno, seniūnė Aušra Norvilienė vylėsi, jog į vienkiemius besidairantys miestiečiai čia įsikurs ilgam.
„Mūsų seniūnija turi perspektyvą, nes yra patogioje vietoje. Senųjų sodybų šeimininkai išmirė, tačiau atsiranda vis daugiau norinčių čia pasistatyti namus, nemažai jų – užsienyje dirbantys tautiečiai. Gyventojų pas mus daugėja, tikiuosi, kad taip bus ir toliau“, - kalbėjo A. Norvilienė.
Sparčiai atgimsta Kretingalės seniūnija. Ši gyvenvietė driekiasi dar patogesnėje vietoje, šalia kelio Klaipėda-Kretinga. Kiek daugiau – 18 kilometrų nuo Klaipėdos esanti Priekulės seniūnija taip pat nesiskundžia naujakurių stygiumi. Čia persikėlė gyventi šimtai klaipėdiečių, gausiausiai jie įsikūrė Dituvos, Šernų soduose.
Ne patys geriausi laikai atėjo mažiausiai rajone Judrėnų seniūnijai, turinčiai vos 780 gyventojų. Jų kasmet vis mažėja. Dar visai neseniai čia kilo nauji namai, tačiau nemažai jų taip ir liko nebaigti, kitų šeimininkams likę tik sutvarkyti reikiamus dokumentus, tačiau ir tai, regis, liko tik ketinimai.
Iš Jocių ir Irmikų kaimų šiandien belikę tik pavadinimai, bet seniūnas Zigmantas Siminauskas čia tragedijos neįžvelgia. Jo manymu, laikas viską sudėlios į vietas.
„Seni vienkiemiai nyksta, tačiau pamažu atsiranda naujų sodybų – tai natūralus procesas. Nematau prasmės ką nors dirbtinai keisti – naikinti kaimus ar juos jungti. Taip tik kiltų daugiau problemų – juk žmonėms priklausanti žemė, miškai registruoti būtent toje vietovėje su dabartiniu pavadinimu“, - svarstė seniūnas.
Ilgametė Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė, dabar mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė tikino, jog svarstymų, ką daryti su išnykusiais kaimais, nebuvo.
„Apie tai, kad galbūt reikėtų kaimus jungti arba naikinti pavadinimus nėra buvę nė kalbos. Nemanau, kad derėtų taip elgtis. Galbūt tuščiuose kaimuose vėl įsikurs žmonės? Kaip pavyzdį galėčiau paminėti Slengių kaimą, kuriame kažkada gyveno vos keli žmonės, o dabar jis išaugo iki miestelio.
Mūsų rajone gyventojų daugėja, žmonės atvyksta čia gyventi iš kitur. Nemaža dalis dirba Klaipėdoje, o gyvena čia, jeigu jie visi deklaruotų gyvenamąją vietą rajone – gyventojų skaičius būtų dar didesnis“, - neabejojo politikė.
Statistikos departamento duomenimis, Klaipėdos rajono savivaldybėje šių metų sausį gyveno 51 tūkst. 855 žmonės. Tai 213 daugiau nei pernai tuo pat metu. Į kitus miestus ar į kitas šalis iš rajono 2010 metais išvyko 2245 gyventojai, tai 732 daugiau nei