Smulkiaisiais verslininkais pasivadinusių turgininkų atstovai jau trina rankomis – neva valdžia tyliai pritarė aibei išimčių ir atidėjimų, kad prieš rinkimus nekiršintų žmonių.
Tačiau Finansų ministerija kažkodėl kuo griežčiausiai pareiškė: jokių pereinamųjų laikotarpių nebus, kasos aparatus teks įsigyti visiems. Bepigu mėsos ar giros pardavėjams – tie jau seniai pramoko spaudyti klavišus, nors ir ne savo noru.
Užtat patalynės ar moteriškų apatinių prekeiviams teks kuo skubiai krimsti šiuos mokslus ir dar investuoti kelis šimtus litų į tą nesudėtingą įrenginį, kuris mūsų valstybėje tarsi koks antibiotikas naikina bet kokias šešėlinio verslo bakterijas.
„Kasos aparatai bus privalomi visiems, dirbantiems ne lauko sąlygomis, – kioskuose, automobilių parduotuvėse, vagonėliuose, kilnojamuosiuose nameliuose”, – išdėstė Finansų ministerija. Trumpiau tariant, visur, kur tik yra stogas.
Tik stogas stogui nelygu. Jei jis saugo tik nuo lietaus ar darganos, tuomet be kasos aparato neišsiversi. Tačiau jeigu tas „stogas” darbuojasi Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, – jau kita kalba.
Mat šiai institucijai bus suteikta teisė suskirstyti turgininkus į eilinius ir privilegijuotuosius. Eiliniai turės laikytis įstatymo raidžių nuo A iki Ž, o išrinktiesiems prekijams gali nusišypsoti sėkmė ir jokių kasos aparatų visai neprireiks.
„Valstybinė mokesčių inspekcija gali atleisti nuo prievolės naudoti kasos aparatą, kai jo naudojimas neįmanomas dėl objektyvių priežasčių arba jei tai mokesčių mokėtojui sukelia akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą.
Tačiau ir tokiu atveju prekybininkas privalės išrašyti pinigų priėmimo kvitą arba kitą apskaitos dokumentą.” Tai – dar viena ištrauka iš Finansų ministerijos pranešimo.
Apie neproporcingą naštą galėtų nesustodami suokti visi turgininkai. Juk kiekvienas mėsos pardavėjas, dar iki įvedant privalomus kasos aparatus, dievagojosi esąs visiškas skurdžius, nuo kurio valstybė užsimojusi numauti paskutines kelnes.
Vien skurdžiai, be jokios abejonės, prekiauja ir ne maisto produktais. Gariūnuose – ypač. Todėl galime neabejoti, kad išimčių mėgins iškaulyti kiekvienas bent kiek vingresnį liežuvį turintis ir šiokiais tokiais aktoriniais sugebėjimais pasižymintis prekeivis.
Kita vertus, kam čia dar stengtis ir verkti krokodilo ašaromis. Juk, kaip rodo maisto prekeivių pavyzdys, kasos aparatai labai dažnai genda. Tiesa, ne darbo dienomis, kai į turgavietę gali užsukti inspektoriai: gedimų dažniausiai pasitaiko šiems ilsintis.
Užvakar užsukau į sostinės Halės turgavietę. Kai čekio paprašiau sumokėjęs už porą mėsos gabaliukų, pardavėja išrėžė, kad jos aparatas lyg tyčia išvežtas taisyti.
Tušinuką, kuriuo galėtų išrašyti „pinigų priėmimo kvitą arba kitą apskaitos dokumentą”, ji paskolinusi kolegei.
„Jei labai reikia, teks palaukti. Tik pasitraukite, nekliudykite eilei”, – aiškino mėsininkė.
Ar taip per inspektorių poilsio dienas nuo gegužės 1-osios nebus Gariūnuose? Žinoma, bus. Juk šis valstybe valstybėje seniai pramintas ir valstybinės svarbos objekto statusu besipuikuojantis šešėlinio verslo bastionas – nepajudinamas.
Ar kam nors teko girdėti, kuo baigėsi garsioji Gariūnų byla? Juk dar pernai ten atliktos milžiniško masto kratos, buvo suimtųjų. Ar dar bent vienas jų liko už grotų? Tyla. Jeigu ir vyksta koks nors tyrimas, tai, matyt, labai labai slaptas.
Todėl kasos aparatai tokiems drambliams – tik menkas uodo įkandimas. Jeigu jie ir taps privalomi, patyliukais išimčių vis viena bus padalyta apsčiai, ar Mokesčių inspekcija su Finansų ministerija to norės, ar nenorės.