Lietuvos kaimo seneliai anūkus Anglijoje augina per skaipą

Emigracija palietė ir keturis sūnus užauginusių Raupaičių kaimo senbuvių 80-mečio Jono ir metais už jį jaunesnės Emilijos Petkevičių šeimą.

Prieš trejus metus ieškoti geresnio gyvenimo į Angliją išvyko Jono ir Emilijos sūnus Vytautas su šeima.

Apie gyvenimo išbandymus ir sūnaus ryžtą emigruoti Raupaičių gyventojas kalba atvirai.

„Taip jau susiklostė, kad sūnus neteko būsto, nebepajėgė išlaikyti šeimos, todėl nusprendė laimės paieškoti svetur. Bandžiau sūnų atkalbėti, siūliau jam su šeima kraustytis pas mus.

Siūlėm jam užleisti pusę namo, tačiau perkalbėti sūnaus nepavyko. Jis padėkojo už rūpestį, bet nusprendė išvykti. Dabar sūnus su šeima gyvena Londone. Į namus jis sugrįžti žadėjo, kai užsidirbs pinigų“, - pasakojo J. Petkevičius.

Iš septynių Jono ir Emilijos Petkevičių anūkų emigrantų duonos ragauti teko trims.

Su svetimoje šalyje atsidūrusiais artimaisiais Petkevičiai pabendrauja telefonu arba skaipu.

Į užsienį išvykusio sūnaus ir anūkų labiausiai ilgisi E. Petkevičienė.

„Jei tik sveikata leistų, vykčiau pas sūnų, nors anūkus prižiūrėčiau. O dabar sveikatos nebeliko - prieš pora metų karvė koją sulaužė, tai dabar paeinu tik pasiremdama ramentu. O vaistams vos ne visą pensiją išleisti tenka. Štai kiek jų man prirašyta“, - rodydama ranka į ant spintelės sukrautas vaistų pakuotes guodėsi E. Petkevičienė.

„Sveikata ir manęs nedžiugina, pergyvenau kelis insultus. Kaip bebūtų keista - ganėtinai neblogai laikėmės sovietmečiu. Turėjau darbą, su žmona laikėme dešimt karvių. Pinigų pakako šeimai išlaikyti. O ir darbo visiems tada užtekdavo“, - J. Petkevičius kremtasi dėl išardytų kolūkių. Vyras tiki: jei bent bendrovės būtų išlikusios, jauniems žmonėms būtų atsiradę darbo.

Raupaičių kaimo pakraštyje esančioje sodyboje tris vaikus auginantys Rasma Žukaukaitė ir Giedriaus Butavičius apie emigravimą sakė kol kas rimtai nesvarstą.

„Čia gyvename jau keturiolika metų. Atsikraustėme, kai dar buvo gyvi vyro tėvai, jiems mirus likome čia gyventi“, - sakė kartu su vyru penkiolikos, dešimties ir šešerių metų berniukus auginanti 31 metų R. Žukauskaitė.

Moteris neslėpė, kad šeimos pajamos yra nedidelės ir labai priklauso nuo to, ar vyrui pavyksta gauti darbo: „Giedrius dirba visur, kur tik pavyksta gauti darbo: ir prie statybų, ir kertant mišką. Jei vyras darbo neturi, tenka verstis iš bedarbio ar socialinių pašalpų.“

Daržovių ir bulvių jauna šeima užsiaugina pati, gyvulių nelaiko, bet planuoja tai daryti.

„Buvo minčių ir netgi pasiūlymų išvykti į užsienį. Anglijoje dirba abu mano broliai, tačiau kol kas šių pasiūlymų atsisakėme“, - į klausimą, ar nesiruošia ieškoti sotesnio gyvenimo svetur, atsakė R. Žukauskaitė.

Moteris sakė, kad ir vyresnysis jos brolis Darius, ir jaunesnysis Žygimantas, kurio globėja pati dar neseniai buvo, Anglijoje turi darbo.

Nuo išvykimo sulaiko permainų baimė

Abu broliai jau spėjo sukurti šeimas. Žygimanto žmona su vaiku pas vyrą išskrido neseniai, Dariaus draugė kartu su juo Anglijoje gyvena jau seniai.

„Minčių sugrįžti atgal nei vienas, nei kitas brolis neturi. Abu sakė, kad kol Lietuvoje bus toks pragyvenimo lygis, kojos jie čia nekelsią, nebent kas nors pasikeistų į gera“, - apie užjūryje atsidūrusius brolius pasakojo R. Žukauskaitė.

Paklausta, kas Lietuvoje laiko jos šeimą, kiek pagalvojusi moteris atsakė: „Nežinau, galbūt nuo išvykimo mus sulaiko permainų baimė ir atsakomybė prieš vaikus. Juk su trimis vaikais užsikabinti ir pritapti užsienyje mums būtų daug sunkiau, nei jų neturintiems jauniems žmonėms.“

R. Žukauskaitė neslėpė, kad jos vyras apie emigravimą nenorintis net kalbėti: „Giedrius sakė nežinąs, kas turėtų atsitikti, kad nuspręstų palikti namus. Vyras sakė, kad kol dar įmanoma, būsime čia.“ 

Paklausta, ar nejaučia pavydo svečioje šalyje sotesnį gyvenimą radusiems broliams, R. Žukauskaitė atsakė, kad ji tik džiaugiasi, jog artimieji gyvena geriau: „Nors, aišku, norėtųsi, kad broliai gyventų arčiau - jaučiu, kad ir jie ilgisi tėviškės, - tačiau visada jiems kartoju: „Tik būkite ten, kur jums geriau.“

Broliams gerai sekasi. Žygimantas dirba fabrike, jo žmona augina vaiką. Atlyginimu nesiskundžia. Sako, kad skaičiuoti pinigų maistui ar sauskelnėms nereikia.

„To jie sau gyvendami Lietuvoje leisti negalėjo – dar prieš eidami į parduotuvę turėdavo gerai pasvarstyti, ko labiausiai reikia ir ką gali įpirkti.

Vyresnysis brolis Anglijoje dirba jau pusmetį ir per tą laiką spėjo susitvarkyti buitį – įsigijo skalbimo mašiną, šaldytuvą, kitos buitinės technikos, nusipirko automobilį, pasikvietė pas save atvykti draugę.

Nors tėviškės ilgesys ir kamuoja, tačiau tiek Darius, tiek jo draugė gyvenimą žada kurti ten, o į namus grįžti tik atostogoms.

„Ilgiuosi tėviškės, labai norėčiau Lietuvoje gyventi, bet nėra pasirinkimo – nėra darbų, nėra ir normalių atlyginimų“, - man guodėsi Anglijoje atsidūrusi Dariaus draugė.“

R. Žukauskaitė sakė nenustebtų, jei užauginti jos sūnūs pasuktų savo dėdžių pėdomis.

„Mažesniesiems kol kas tokie dalykai nerūpi, o va vyresnėlis apie tai jau rimtai galvoja. Anksčiau, kai Darius dar dirbo Ispanijoje, kur įsidarbinti galima sulaukus 16 metų, mano vyresnysis sūnus rimtai svarstė, kaip būtų galima nuvykti pas dėdę padirbėti bent jau per vasaros atostogas.

Paaugliui juk visko norisi, o mūsų galimybės ribotos ir darbo Lietuvoje moksleiviui per vasaros atostogas rasti praktiškai neįmanoma.

Nors sūnui tik penkiolika metų, bet mintimis jis jau kitur ir savo ateitį regi ne Lietuvoje. Aš jam nieko nesakau. Kol mokysis, bus čia, o po to – jau kur pats pasirinks“, - dėstė R. Žukauskaitė.

Atokus vienkiemis, kuriame gyvena ši jauna šeima, dar atokesnis tapo ištuštėjus dviem kaimynystėje esančioms sodyboms.

Vieną sodybą nuniokojo gaisras, į kitą žmonės retsykiais užsuka tik vasarą.

Per pastaruosius keliolika metų šio Kužių seniūnijos kaimo gyventojų skaičius sumažėjo perpus.

1998 metais Raupaičių kaime gyveno 34 žmonės, šiuo metu čia beliko 23 gyventojai, iš kurių 7 yra išvykę dirbti į užsienį.

Ketvirtus metus Kužių seniūnijai vadovaujanti Jolanda Rudavičienė - jauniausia iš vienuolikos Šiaulių rajono seniūnų.

„Kužių seniūnija – ketvirta pagal dydį Šiaulių rajone. Gamybinę veiklą vystančių įmonių, kurios samdytų daug darbuotojų, čia vos kelios: Kužiuose yra lentpjūvė, baldų gamybos įmonė, Verbūnuose įkurtaė sintetinės kiliminės dangos gamykla. Apie 100 žmonių anksčiau dirbo Kužių žemės ūkio įmonėje, tačiau dabar ji merdi ir čia darbo teturi vos keli žmonės“, - pasakojo ketvirtus metus Kužių seniūnijai vadovaujanti J. Rudavičienė.

Nors tikslios statistikos nėra, per kelerius pastaruosius metus Kužių seniūnijos gyventojų skaičius nuo 4,2 tūkst. sumažėjo iki 3,8 tūkst. Šiuo metu seniūnijoje, be Kužių miestelio, yra 46 kaimai. Tačiau iš trijų Kužių seniūnijos kaimų likę tik pavadinimai – gyventojų šiuose kaimuose nebėra.

„Dirbdama seniūne stengiuosi „užkabinti“ jaunimą, bendraudama su jaunais žmonėmis skatinu jų iniciatyvumą, veiklumą. Tai daryti bandau ne primesdama savo valią, o padrąsindama veiklius žmones.

Kužių jaunimui pasiūliau įsirengti paplūdimio tinklinio aikštelę. Nepuoliau visko daryti pati – pagalbą suteikiau sulaukusi momento, kai jauni žmonės patys nusprendė imtis darbo. Savo triūsu sukurtos vertybės yra ir mielesnės, ir labiau saugomos“, - sakė Kužių seniūnė.

Su Kužių vidurinės mokyklos mokiniais ir pedagogais gerus santykius palaikanti seniūnė sakė, kad jai yra skaudu, kai vyresnių klasių mokinai, su kuriais spėji ir susipažinti, ir kartu ką nors nuveikti, palieka mokyklą ir išvyksta iš miestelio: kas - mokytis didesniame mieste, kas - dirbti užsienyje.

Viltį J. Rudavičienei teikia į bendruomenes susibūrusių kaimo žmonių veikla: „Skatinu žmones burtis į bendruomenes, rodyti iniciatyvą, nebūti abejingiems.

Džiugu, kad tokių žmonių turime. Ir jei anksčiau kaimo bendruomenių veiklos galimybės buvo grindžiamos tik narių entuziazmu, tai dabar kaimo bendruomenių parengtus projektus galima įgyvendinti ir iš Europos Sąjungos fondų gautomis lėšomis.“

Pagal projektą „Šiaulių rajono vietos veiklos grupė“ Šiaulių rajono kaimo bendruomenių parengtiems projektams įgyvendinti bus skirta 10 milijonų litų.

Kužių seniūnijoje yra septynios kaimo bendruomenės.

„Iš jų net šešios dalyvauja projektinėje veikloje. Pagal šią programą patvirtintus projektus Smilgių kaime bus sutvarkytas parkas, išvalytas tvenkinys, pastatytos sūpynės ir tinklinio aikštelė.

Lukšių kaime bus pastatyti bendruomenės namai, Kužiuose – atnaujintas stadionas ir suremontuota bažnyčia, Noreikių kaime – įrengti kanalizacijos ir nuotėkų tinklai, Gilaičių kaime – sutvarkytas parkas, atnaujinta sporto aikštelė“, - vardija J. Rudavičienė.

Verbūnų kaimo bendruomenės folkloro ansamblis už pagal šį projektą skirtus 40 tūkst. litų įsigijo 27 tautinių rūbų komplektus.

Tačiau pašnekovė mano, kad šių projektų įgyvendinimas savaime socialinių problemų kaime neišspręs.

„Tačiau tai vis tiek yra žingsnis į priekį, teikiantis viltį, kad gyvenimas kaime gražės ir gerės. Juk visada maloniau sugrįžti į sutvarkytus namus.

Viltis, kad viskas keisis į gera, atsiranda ir pamačius kaime dygstančius namus, kuriuos čia statosi, tikėkimės, tik laikinai padirbėti į užsienį išvykę vietiniai žmonės“, - optimizmo neprarado J. Rudavičienė.