Menininkai prašo paprastesnių viešųjų pirkimų procedūrų

Šiuo metu kultūros paslaugoms Viešųjų pirkimų direktyvose numatytos išsamios taisyklės nėra taikomos arba taikomos tik iš dalies.

Būtinumas keisti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas kilo todėl, kad Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas reglamentavimas ir su juo susiję poįstatyminiai teisės aktai suformavo komplikuotą ir prieštaringą viešųjų pirkimų sistemą, pagal kurią literatūros, mokslo ir meno kūriniai, autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo kūryba, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų ekspertų vertinimo paslaugos įsigyjamos įprasta Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka, kuri taikoma plataus vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas kreipėsi į Prezidentūrą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų ir atkreipė dėmesį į tai, kad Seimo priimtose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pataisose suteikta išlyga netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo politinėms partijoms neatspindi visų problemų, susijusių su šio įstatymo taikymu, ypač meno kūrėjų lūkesčių dėl neproporcingai didelės administracinės naštos.

Įstatymo projektu siūloma įgalioti kompetentingas institucijas parengti atskirą tvarką, kurioje būtų nustatytos tinkamos procedūros literatūros, mokslo ir meno kūriniams, autorių, atlikėjų ar jų kolektyvų paslaugoms, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų ekspertų vertinimo paslaugoms įsigyti, atsižvelgiant į Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas.

Taip galima sumažinti administracinę naštą, atsisakant pirkimo procedūrų ataskaitos bei pirkimų ataskaitos apie įvykdytą ar nutrauktą pirkimo sutartį, teikiant tik metinę ataskaitą už visus įvykdytus pirkimus.

Daugiau kaip 30 tūkstančių šalyje veikiančių ne pelno organizacijų neturi galimybių tinkamai įgyvendinti Viešųjų pirkimu įstatymo, kadangi sudarant santykinai mažos vertės sutartis būtina laikytis procedūrų, numatytų Viešųjų pirkimų įstatyme, o tai reikalauja neproporcingai daug laiko ir pastangų.

Tokiose organizacijose paprastai dirba tik 1-3 darbuotojai.

Dar didesnę administracinę naštą patiria Lietuvos nacionaliniai, valstybiniai, savivaldybių teatrai, koncertinės įstaigos, bibliotekos, muziejai, kultūros centrai taip pat nevalstybinės įstaigos ir organizacijos, atlikdamos supaprastintus pirkimus, kai jų vertė viršija mažos vertės pirkimų ribas.

Rengiamos pirkimo sąlygos su pirkimo objekto aprašymais, supaprastintus pirkimus atlieka komisijos, surašomi kiekvieno posėdžio protokolai, vertinami pasiūlymai, pasibaigus procedūroms teikiamos procedūrų ataskaitos, pavyzdžiui, vidutiniškai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre bei Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje per metus kiekvienoje įstaigoje atskirai sudaroma apie 1300 sutarčių, kurioms privalo būti teikiamos ataskaitos.

Viena procedūrų ataskaita sudaro 6 puslapius. Įvykdžius sutartį dėl to paties pirkimo dar teikiama įvykdytos sutarties ataskaita. Šios kultūros įstaigos dažniausiai turi per mažus žmogiškuosius išteklius viešųjų pirkimų procedūroms vykdyti.

Literatūros, mokslo ir meno kūriniams, autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo kūrybai, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ekspertų vertinimo paslaugoms įsigyti būtų nustatyta kita, nei taikoma plataus vartojimo prekėms, procedūra, kuri būtų supaprastinta iki racionalaus minimumo.

Taip pat siūloma, kad literatūros, mokslo ir meno kūriniams, autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo kūrybai, taip pat mokslo, kultūros ir meno sričių projektų vertinimo ekspertų vertinimo paslaugoms įsigyti specialiąją (atskirą) tvarką nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Atsižvelgiant į prekių, paslaugų, darbų kainų šuolį bei siekiant didesniems pirkimams taikyti lengvesnį būdą yra siūloma padidinti mažos vertės pirkimų ribas, atitinkamai numatant, kad prekių ar paslaugų mažos vertės viešojo pirkimo vertė yra mažesnė kaip 300 tūkst. litų, o darbų pirkimo vertė - mažesnė kaip 700 tūkst. litų.