Kai Raulis Piza-Ocasio iš savo žmonos tėvynės Lietuvos ima krautis lagaminus į gimtąjį Puerto Riką, jie vos užsidaro nuo storų knygų. „Bagažo svoris viršys leistiną normą“, - vis perspėja sutuoktinė Aurelija, Rauliui į lagaminą kraunant knygas apie Lietuvos kovas už laisvę. Jas istoriko specialybę turintis vyras skaito ieškodamas atsakymų ir įkvėpimo jo paties tėvynei einant netvirtu keliu nepriklausomybės link.
Kai rengiausi vykti į Puerto Riką, „Lonely Planet“ atostogų gidas nedviprasmiškai perspėjo: „Patys neklauskite puertorikiečių apie jų šalies nepriklausomybės siekį – geriau palaukite, kol tokį pokalbį jie pradės patys.“
Tačiau kai Puerto Riko sostinėje San Chuane susitinku su Aurelija ir Rauliu, nesusilaikau nepaklaususi apie rugpjūčio mėnesį vyksiantį referendumą. Jo metu puertorikiečiai galės rinktis – tapti nepriklausoma valstybe, būti visateise 51-ąja JAV valstija ar ir toliau likti JAV teritorija (angl. commonwealth). JAV prezidentas Barackas Obama yra žadėjęs gerbti ir išpildyti puertorikiečių valią.
Neatrodo, kad Raulį būtų sutrikdęs klausimas apie Puerto Riko nepriklausomybę – priešingai, apie jos siekį 27 metų vyras turi tvirtą savo nuomonę.
„Problema ta, kad daugybė puertorikiečių norėtų gyventi nepriklausomoje valstybėje, tačiau mažai kas įsivaizduoja, ką tai reiškia ir kaip reikės gyventi“, - įsitikinęs Raulis.
Karibų jūroje esanti maždaug aštuonis kartus už Lietuvą mažesnė salų valstybė niekada nebuvo nepriklausoma. Po Amerikos žemyno atradimo beveik keturis amžius buvęs Ispanijos kolonija, Puerto Rikas nuo Ispanijos-Amerikos karo pabaigos 1898-aisiais laikomas JAV teritorija.
Žavisi lietuvių valia kovoti
„Laisvė“ - gražiausias žodis pasaulyje. Tačiau mums, puertorikiečiams, laisvė yra labai toli nuo realybės. Kaip tauta, visuomet gyvenome baimėje būti laisvi ir nepriklausomi nuo kitos šalies okupacijos“, - apgailestauja Raulis.
Būtent todėl puertorikietis žavisi, kaip pats sako, nuoseklia ir ryžtinga lietuvių kova už laisvę ir nepriklausomybę. Raulį ypač traukia suprasti, kaip lietuviams 1990-1991 metais pavyko pasipriešinti Sovietų Sąjungai.
„Vis mėgstu pasižiūrėti vaizdo siužetus iš laiko, kai 1991-ųjų sausį buvo šturmuojamas Televizijos bokštas. Stipriausias ginklas buvo jūsų kolektyvinė sąmonė ir žmonių valia, nugalėjusi sovietų tankus“, - įsitikinęs istorikas, laisvalaikiu mėgstantis klausytis grupių „Antis“, „Rondo“, atlikėjų Andriaus Mamontovo ir Marijaus Mikutavičiaus dainų.
Pagerbdamas Lietuvos laisvės kovas ir jų aukas per vieną viešnagę Lietuvoje Raulis Kryžių kalne nuo savęs paliko kryželį.
Praranda savo identitetą
Kartu Raulis apgailestauja, kad jo tautiečiai jau praradę tikėjimą nepriklausomybe ir neturi tokio bendrumo jausmo, kaip kažkada turėjo lietuviai. Jaunas vyras baiminasi, kad jo tautiečiai praranda tapatumą tiek savo, tiek užsieniečių akyse.
„Lotynų amerikiečiai nelaiko mūsų savais, o Jungtinėse Amerikos Valstijose nemanoma, kad mes esame amerikiečiai. Netgi Puerto Rike, jeigu kurį laiką gyvenai JAV, vien dėl to jausiesi diskriminuojamas“, - apie puertorikiečių identiteto problemas kalba Raulis.
Nors Puerto Rikas neoficialiai pavadinamas 51-ąja JAV valstija, puertorikiečiai negali džiaugtis visomis JAV piliečių teisėmis. Kartu su gimimu gaudami JAV pilietybę, puertorikiečiai neturi teisės balsuoti JAV prezidento rinkimuose, o Kongrese jiems atstovauja tik ribotos balso teisės delegatas.
„Tai yra antrarūšė pilietybė, kuri 1917-aisiais puertorikiečiams buvo suteikta, nes Amerikai reikėjo karių Pirmajame pasauliniame kare. Nepaisant tokios pilietybės, mūsų šalis ir toliau amerikonizuojama. Tačiau tikiuosi, kad mano šalis vieną dieną pabus iš šio miego ir pasielgs drąsiai, kaip kažkada pasielgė Lietuvos žmonės“, - viliasi Raulis.
Į tėvynę kitaip žvelgia ir lietuvė
Toks aktyvus domėjimasis vietos ir pasaulio įvykiais – netipinis Puerto Rike, kur daugelis atsipalaidavę žvelgia į savo gyvenimą ir darbą. „Puertorikiečiai per daug neskuba ir tolimų planų nekuria, nes, kaip daugelis sako: „Niekada nežinai, kaip bus rytoj“, - pastebi maždaug metus Puerto Rike gyvenanti 28-erių Aurelija.
Sutuoktinio domėjimasis ir žavėjimas Lietuva privertė ir pačią Aureliją atidžiau pažvelgti į tėvynės istoriją ir dabartį. „Dabar Lietuvoje matau daugiau pozityvių dalykų, kurie valstybei ir sveikai tautai labai svarbūs. Tai - istorija, kultūra, įskaitant aukšto lygio teatrus ir muzikantus, tradicijos, kalba, kurią sugebėjome išsaugoti, ir laisvė, kurią dabar turime.
Nesakau, kad viskas Lietuvoje gerai, tačiau mes turime gerus pagrindus ateitį kurti patys, - sako Aurelija ir iš karto mėgina užbėgti už akių priekaištams, esą lengva taip kalbėti palikus Lietuvą. - Aš juk tiesiog pasirinkau būti su žmogumi, kurį myliu.“
Iš meilės Aurelija ryžtasi Puerto Rike gaminti pačios ne itin mėgstamus lietuviškus bulvinius patiekalus – sutuoktinis juos tiesiog dievina. „Kai vasarą atvyksime į Lietuvą, pirmiausia vyksime valgyti bulvinių blynų“, - patikina Raulis, dėliojantis naujus viešnagės Lietuvoje maršrutus.