Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito komitetas atliko Tytuvėnų piligrimų centro veiklos auditą. Specialistai nustatė dešimtis pažeidimų. Pavyzdžiui, įstaiga mokėjo šimtus litų per mėnesį už neveikiančias vaizdo stebėjimo kameras, samdė sargus, kurie neaišku, ką veikė, vadovas pats keitė savo darbo sutartį. Ir tai tik nedidelė dalis pažeidimų.
Tačiau Kelmės rajono savivaldybės vadovai mano, kad Tytuvėnų piligrimų centras dirba gerai. Su tokia vietos valdininkų pozicija nesutinka Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentas (KPD).
Netvarka pribloškė net auditorius
Įstatymų ir teisės aktų pažeidimai buvo daromi vos pradėjus kurti Tytuvėnų piligrimų centrą. Pavyzdžiui, auditoriai nustatė, kad viešosios įstaigos steigėjai nepatvirtino veiklos strategijos, veiklos vertinimo kriterijų. Taip pat nebuvo patvirtinta įstaigos struktūra ir pareigybių sąrašas. Neaišku, kaip renkamas vadovas. Kitaip tariant, 2008 metais kuriant įstaigą nebuvo aišku, kaip ji vykdys veiklą ir kokie darbuotojai ten dirbs.
Tikrintojai nustatė, kad Tytuvėnų piligrimų centras iki šiol nepasitvirtino Viešųjų įstaigų įstatyme numatytos tvarkos. Pavyzdžiui, dėl vidaus kontrolės, ilgalaikio turto apskaitos, labdaros ir paramos lėšų panaudojimo, darbuotojų priedų ir priemokų skyrimo, materialinių vertybių perdavimo ir kt.
Laikinasis direktorius Pranas Jurkaitis pats keitė savo ir pavaldinių darbo sutartis. Tie pakeitimai nebuvo registruojami. Pavyzdžiui, direktorius galėjo pats pasididinti sau algą.
Tytuvėnų piligrimų centro vadovai nesudarinėjo ir viešai neskelbė savo veiklos ataskaitos. Kitaip tariant, niekas nežinojo, ką veikia ta įstaiga ir kokie veiklos rezultatai.
Buvo kuriami Tytuvėnų piligrimų centro filialai, tačiau ką ir kaip jie veikė - neaišku. Filialai netgi nebuvo įregistruoti Juridinių asmenų registre. Pavyzdžiui, auditoriai sumišo sužinoję apie Tytuvėnų piligrimų centro filialą Šiaulių vyskupijos muziejų. Jį specialistai apibūdino, kaip „neaiškų juridinį darinį“. Įdomu tai, kad būtent jame buvo saugomos milijonus litų kainavusios Lietuvos kultūros vertybės. Jos dingo per Tytuvėnų ansamblio gaisrą.
Susidaro įspūdis, kad įstaiga buvo lyg vaiduoklių laivas, kuris pamirštas dreifavo Kelmės rajono valdininkų vandenyne. Niekas nežinojo, ką veikia Tytuvėnų piligrimų centras, kaip naudoja valstybės ir Europos Sąjungos milijonus, niekas nekontroliavo tos įstaigos veiklos.
Inventorizavo molbertus, bet ne patalpas
Pažeidimų finansų srityje tiek daug, kad jiems išvardinti prireikė net 8 audito ataskaitos puslapių.
Tytuvėnų piligrimų centras buvo nustatęs įvairių savo teikiamų paslaugų kainas. Pavyzdžiui, gido paslaugos kainavo 70-100 litų. Tačiau atliekant auditą buvo nustatyta, kad tų tarifų nebuvo laikomasi. Vyriausioji finansininkė pripažino, kad nuo 2010 metų lapkričio mėnesio įstaiga net neturėjo bilietų. Todėl nėra galimybės patikrinti, kiek pajamų buvo gauta už suteiktas paslaugas.
Kai kurių paslaugų kainos net nebuvo nustatytos. Kitaip tariant, buvo prašoma tiek pinigų, kiek sugalvodavo darbuotojai.
Tytuvėnų piligrimų centras neteisingai apskaitė gaunamą labdarą ir paramą. Spėjama, kad 2011 metais įstaiga gavo 8710 litų paramos. Tačiau ar šis skaičius yra tikslus, lieka neaišku, mat apskaita buvo vedama nesilaikant Labdaros ir paramos įstatymo nuostatų.
Kita įdomi detalė - įstaiga kas mėnesį mokėdavo 430 litų už plačiajuostį šviesolaidį internetą. Auditorius tokia kaina nustebino, nes net privatiems asmenims ši paslauga teikiama už 10 kartų mažesnę sumą. Įstaigos darbuotojai aiškino, kad internetas reikalingas aptarnauti vaizdo stebėjimo kameras. Tačiau paaiškėjo, kad įstaigoje ta įranga net nėra apskaityta ir nėra darbuotojo, kuris prižiūrėtų vaizdo stebėjimo kameras.
Tytuvėnų piligrimų centras neskelbdamas viešojo pirkimo konkurso iš vietos verslininko nusipirko malkų už 13 tūkst. 680 litų. Tačiau sumokėjo 15 tūkst. 732 litus.
Auditorius nustebino ir pažeidimai, kurie buvo padaryti inventorizuojant įstaigos valdomą turtą. Pavyzdžiui, nebuvo inventorizuojamos įvairios patalpos, sandėliai, net bendrabutis ir žemės sklypai. Tačiau prie ilgalaikio turto buvo priskirti baldai, pakylos ir net molbertai.
Ekspertus sužavėjo Tytuvėnų bendruomenė
„Tas auditas buvo skirtas ne Kultūros ministerijai. Todėl plačiau komentuoti būtų sunku, - lrytas.lt sakė kultūros viceministras Gediminas Rutkauskas. - Aš puikiai prisimenu situaciją, kuri klostėsi iš karto po nelaimės (Tytuvėnų ansamblio gaisro - red. past.). Labai nustebino tos įstaigos ir jos vadovo laikysena, neveiklumas, nesugebėjimas kontroliuoti situacijos.
Mes į nelaimės vietą siuntėme savanorius ekspertus, kurie aiškinosi padėtį ir siūlė sprendimus. Prisimenu, vienas ekspertas, kuris turi didelę bendravimo su bendruomenėmis patirtį, buvo sužavėtas Tytuvėnų bendruomene. Žmonės patys siūlė savo pagalbą, medieną, kitas medžiagas. Reikėjo tik organizuoti ir kontroliuoti tą pagalbos srautą. Tačiau niekas nebuvo daroma.
Per pasitarimus Vyriausybėje tos įstaigos atstovai kalbėjo tik apie pinigus. Mus tai labai nemaloniai nustebino, o vėliau net papiktino. Ir mes tą labai aiškiai pasakėme.“
Vadovas turi būti nubaustas
KPD vadovę Dianą Varnaitę taip pat nustebino netvarka Tytuvėnų piligrimų centre ir Kelmės rajono savivaldybės reakcija į audito išvadas. „Už tai atsakingi steigėjai, o pirmiausia – Kelmės rajono savivaldybė. Ji išlaiko šią viešąją įstaigą Kelmės rajono žmonių mokesčių pinigais.
Savivaldybė galėtų pasakyti, kaip ir ar išvis buvo
kontroliuojamas Tytuvėnų piligrimų centras. Savivaldybė kaip dalininkas
sako, kad kai kurių svarbių sprendimų neišeina priimti, nes kiti du
dalininkai balsuoja „prieš“. Tuomet kyla klausimas, ką tarp tų dalininkų
veikia Kelmės rajono savivaldybė, viešojo administravimo institucija,
skirianti Tytuvėnų piligrimų centrui liūto dalį lėšų“, - retoriškai klausė D. Varnaitė.
KPD direktorė mano, kad P. Jurkaitis neturėtų likti nenubaustas: „Valstybinių įstaigų praktika tokia, kad atlikus finansinį auditą ir
nustačius pažeidimus įstaigos vadovas negali išbristi iš balos sausas.
Vadovui taikoma mažiausiai drausminė atsakomybė - nuo pastabos iki
atleidimo iš darbo.“
Tačiau susidaro įspūdis, kad laikinasis direktorius P. Jurkaitis dėl tos netvarkos nenukentės.
Vietos valdininkai pažeidimų nesureikšmino
„Tai čia smulkmenos“, - paprašius įvertinti auditorių ataskaitą sakė Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius Zenonas Mačernius. Jis ir Tytuvėnų piligrimų centro laikinasis vadovas P. Jurkaitis yra Lietuvos socialdemokratų partijos nariai.
Anot politiko, įstaiga dirba gerai, o klaidos bus ištaisytos. „Tamsiomis spalvomis situaciją piešia žmonės, kurie mažiausiai supranta. Nebuvo viskas ten taip blogai, kaip atrodo popieriuje. Aišku, priekaištų yra, bet dabar visi tie pažeidimai yra taisomi ir viskas bus sutvarkyta“, - pasakojo Z. Mačenius. Jis žadėjo, kad padedant Tytuvėnų piligrimų centrui sudegęs kultūros objektas jau pavasarį vėl vykdys veiklą.
Savivaldybės administracijos vadovas sakė, kad direktorius P. Jurkaitis „nespėjo visko sužiūrėti, nes rūpinosi milijoniniais projektais“.
Politikas tikino, kad jau labai greitai paaiškės, „kas iš tikrųjų nutiko“ ir kas yra „tikrieji kaltininkai“. Paaiškinti mįslingų savo žodžių politikas nenorėjo.
Kelmės rajono savivaldybės meras socialdemokratas Kostas Arvasevičius atsisakė komentuoti situaciją. Jis telefonu teigė, kad šiuo metu serga, todėl negali bendrauti. Išgirdęs klausimą apie Tytuvėnų piligrimų centrą politikas baigė pokalbį.
Vietoj epilogo
Liepsnų suniokotoje Tytuvėnų bažnyčioje baigiantis šventadienio mišioms vienas iš bendruomenės narių nustebino parapijiečius. Vietos gyventojas Robertas Mosėjus atsistojo ir pareiškė, kad bendruomenė nepasitiki viešosios įstaigos „Tytuvėnų piligrimų centras“ laikinuoju direktoriumi P. Jurkaičiu. Tytuvėniškis paprašė kleboną, kas šis padėtų atstatydinti neįkainojamas kultūros vertybes sergėjusios įstaigos vadovą. Taip vietos tikintieji dar vasario mėnesį pabandė nusimesti Tytuvėnų piligrimų centro jungą. Tačiau atrodo, kad neįkainojamos Lietuvos kultūros vertybės ir toliau bus abejotiną reputaciją turinčios įstaigos įkaitėmis.