Maždaug 1500 tonų. Tiek per metus įmonės „Pieno žvaigždės”, „Rokiškio sūris” ir Vilkyškių pieninė sunaikina nekokybiško pieno. Jį tenka pilti lauk, jei aptinkama vadinamųjų inhibitorių – antibiotikų ar dezinfekavimo priemonių likučių.
Ūkininkų teigimu, kartais sveiku protu sunku suvokti, iš kur jų ten atsiranda. Todėl netrūksta ir kalbų apie nešvarų verslą.
Įtarimų šleifas
„Vieną kitą gyvulį laikantys žmonės kartais taip įspeičiami į kampą, kad turi mesti ūkininkavimą. Atrodo, kad ir kaip stengtųsi karvę laikanti močiutė, vis tiek piene randama inhibitorių.
Matyt, arba tyrimai laboratorijose atmestinai atliekami, arba nešvarūs reikalai pieno versle sukasi”, – veterinarijos gydytojas Audrius Kimantas įsitikinęs, kad pieno sektoriuje daug neteisybės.
Pasak jo, keisčiausia tai, kad radus piene inhibitorių ūkininkai baudžiami atgaline data.
Pieno supirkimo kaina mažinama už praėjusias penkiolika dienų: taikomos vadinamosios nuoskaitos, nors tas pienas jau seniai būna perdirbtas, o iš jo pagaminti produktai – suvalgyti.
Tokia tvarka, numatyta pieno supirkimo taisyklėse, galioja jau porą metų. Pirmąkart aptikus inhibitorių išmokos už pieną atgaline tvarka mažinamos 10 proc. Jei tai kartojasi, nuoskaitos didėja.
Nieko padoriai neišaiškina
Telšių rajone pieno ūkį turintis Rasas Gofmanas apskritai linkęs abejoti, ar iš tiesų yra didelių bėdų dėl pieno kokybės. Anot jo, pagal dabartinę tvarką ūkininkas tiesiog baudžiamas, tačiau už ką konkrečiai – niekas jam neatskleidžia.
„Pasitaiko visokių nelaimių ir žmonės kartais suklysta. Tačiau būtų bent padoru, kad tyrimus atliekantys laboratorijų specialistai pasakytų, iš kur tų inhibitorių galėjo atsirasti. Juk žinia apie juos ūkininkui – didžiulis stresas”, – kalbėjo R.Gofmanas.
Įkliuvusiems ūkininkams atsitiesti nėra paprasta. Pieną iš jų pradedama pirkti tik po to, kai laboratorijos patvirtina, kad jis – geras, o veterinarai patikrina, ar gyvuliai sveiki.
Baudos – pagal taisykles
Iki 2010-ųjų nuoskaitos dėl prastos kokybės per metus sudarydavo apie 5 mln. litų.
Pernai ir užpernai jos siekė jau apie 7–8 mln. litų.
„Nuoskaitos paprasčiausiai atskaičiuojamos. Jos lieka pieno perdirbimo įmonėse kaip neišmokėti pinigai.
Tai – nuobauda, skiriama pagal reglamentą”, – padėties nelinkęs dramatizuoti pieno perdirbėjams atstovaujančios asociacijos „Pieno centras” kokybės ekspertas Egidijus Simonis.
Žada įkurti fondą
Tačiau ūkininkai siekia įkurti specialų fondą, į kurį patektų nuskaičiuoti pinigai.
Už juos būtų galima, pavyzdžiui, samdyti nepriklausomus specialistus, kurie tirtų pieno mėginius ir ūkiuose, ir pienvežiuose, ir supirkimo bei perdirbimo įmonėse.
Pasak Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktoriaus Rimanto Krasucko, jau sutarta, kad toks fondas turi būti įregistruotas.
„Viskas parengta, nuostatai sukurti”, – teigė valdininkas.