Priešingai, Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, yra itin
gera švietimo situacija, tačiau šio klausimo eskalavimas yra
politikos darymo mechanizmas ir sumaišties visuomenėje kėlimas,
mano europarlamentaras, buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo
Seimo pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų
(TS-LKD) garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis.
Interviu naujienų agentūrai ELTA per EP plenarinę sesiją Strasbūre
laiko radęs politikas pasidalijo įžvalgomis ne tik apie tautinių
mažumų situaciją, bet ir apie Lietuvos santykius su kaimynais, šių
dienų šalies aktualijas, naująjį politinį sezoną ir šalies
laukiančius energetinius iššūkius.
- Viešojoje erdvėje jau esate pasisakęs dėl prezidento rinkimų Rusijoje. Kokių pokyčių Lietuva galėtų, o gal išvis negali tikėtis po šių prezidento rinkimų?
- Čia ne tik Lietuvos klausimas, ko gali tikėtis kaimynai ir ko
gali tikėtis Europa. Nieko labai džiaugsmingo nematyti, nes rinkimų
kampanija ir retorika buvo karinga, agresyvi, su grasinimais. Ar
tai bus realizuojama ir iki kokio laipsnio, su kuo teks susidurti -
pamatysime.
Konkrečiai buvo grasinama Latvijai ir Estijai, o
Lietuva gauna priekaištų arba kokių nors puldinėjimų dėl to, kad
vykdo Europos Sąjungos priimtą įstatymą dėl energijos šaltinių
verslo ir tinklų valdymo atskyrimo.
Ar prezidentas Vladimiras
Putinas imsis dar kokių nors kenkimo priemonių, ekonominio kenkimo
Lietuvai, ar suvoks, kad tai vis dėlto nėra Lietuvos prasimanymas,
o ES politika? Tada reiktų pulti ES. Tą irgi pamatysim, čia viskas
yra V. Putino rankose.
- Nemanote, kad po tokių rinkimų kyla grėsmė Rusijos demokratijai?
- Rusijoj nekyla grėsmė demokratijai, nes ten demokratijos
nėra. Negali kilti grėsmė tam, ko nėra.
- Užsiminėte apie Lietuvos energetinį saugumą, ar matote Lietuvai galimybių susitarti su „Gazprom” dėl mažesnių dujų kainų?
- Tai yra dalis klausimo, dėl kurio turi susitarti ES ir
„Gazprom“: ar dėl to, kad ES nustatė savo energetinei politikai
įstatymines gaires ir Lietuva jų laikosi, ji (Lietuva., - ELTA)
gali būti baudžiama trečiosios šalies, Europos Sąjungai tiktai
stebint, kaip Lietuva baudžiama? Manau, kad tie laikai praeityje ir
tikiuosi, kad ES bus nuosekli.
- O kaip vertinate šios problemos sprendimą dvišaliu, Rusijos ir Lietuvos, lygiu, be ES įsikišimo?
- Lietuvos interesas yra spręsti tą klausimą būnant ES nare ir
kartu su ES. Rusijos interesas būtų atskirti Lietuvą nuo ES ir
tvarkytis su viena maža kaimyne atskirai, ką visada darydavo, bet
ES jau pradėjo suprasti šitą taktiką ir dažniau veikia kaip
vieninga struktūra.
Manau, kad tai išliks ir nepavyks atskirti
Lietuvos kaip partnerės ar oponentės, arba kokios nors savos
problemos atskirai nuo ES. Aišku, Kremliuje gali turėti vilčių, kad
po rinkimų Lietuvoje ateis Rusijai pataikaujanti vyriausybė.
Dabartinė Andriaus Kubiliaus vyriausybė laikosi normalių, orių
santykių kaip lygus su lygiu. Tai Rusijos politikus erzina, jiems
tai nauja, bet ir pati ES jau nori ir stengiasi elgtis kaip lygus
su lygiu, nepataikaujanti partnerė.
Kad jie („Gazprom“ atstovai. - ELTA) panorėjo atvažiuoti ir
tartis - turbūt yra geras ženklas. Gal tai parodomasis žingsnis
Europai, o paskui mėgins vėl kreipti, kaip paprastai, kad „štai mes
norėjome tartis, bet su Lietuva negalima susitarti, tai jūs ten iš
Briuselio paspauskite Lietuvą“. Gal taip ir planuoja ką nors. Tą
mes irgi pamatysime, nėra didelio reikalo burti iš kavos tirščių.
- Kaip manote, kiek laiko dar gali tvyroti tokia situacija dėl dujų, kada galime tikėtis apčiuopiamesnių rezultatų?
- Gali būti, kad tai tvyros iki rinkimų, nes bus veiksnys,
naudojamas rinkimuose. Pataikaujančios Rusijai politinės jėgos
galės tai naudoti kaip kozirį rinkimuose - jeigu mes laimime ir
pataikausime, tai kainos bus sumažintos. Kaip paprastai, šia korta
bus lošiama.
- Lietuvoje nenurimsta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų, vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio skandalas, išryškėjo konfrontacija tarp Vyriausybės ir Prezidentės. Kaip vertintumėte šią situaciją ir Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės pareiškimus dėl pirmalaikių Seimo rinkimų?
- Situacija yra bloga ir nemaloni. Ji, be abejo, sujaudino
daugelį žmonių, įskaitant ir Seimo Pirmininkę, ir manau, kad jos
pasisakymas buvo daugiau susijaudinimo momento išraiška, negu
apgalvotos ir suderintos Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių
demokratų partijos (TS-LKD) politikos. To pasisakymo
nesureikšminčiau.
Pirmalaikiai Seimo rinkimai būtų ne geriausias
sprendimas, nėra reikalo tai daryti. Aišku, Vyriausybei dabar
dirbti bus sunkiau negu ligi šiol, bet dirbti galima.
A. Kubilius labai aiškiai yra parodęs, kad jis su šiuo ministru
negali dirbti. Jeigu jis yra Vyriausybės galva, tai jo valia turėtų
būti svarbi.
R. Palaitis galėjo anksčiau atsistatydinti, ir tai būtų
padorus, korektiškas elgesys, bet nepanašu, kad ir jis, ir jo vadas
Algis Čaplikas būtų linkę padoriai elgtis - gal tą lemia
charakteriai, gal interesai.
- Nemanote, kad gali susiformuoti mažumos Vyriausybė?
- Tas jau ir anksčiau buvo matoma, kai „libcentras“ pradėjo
atvirai šantažuoti. Dabar pareiškimas, kad, „jeigu nebus taip, kaip
mes norime, jeigu mūsų žmogus nebus paliktas ministru, tai mes
griausime visus jūsų energetinius planus“.
Tai absoliučiai nepadori
laikysena, bet faktas. Kas pasakyta, tas pasakyta. Pasakyta atviras
šantažas. Po to galima atsiprašinėti ir išsisukinėti, bet žodžiai
atspindi galvojimą.
- Rudenį laukia Seimo rinkimai. Kur pakryps politikos švytuoklė? Kokią sėkmę prognozuojate TS-LKD? Kas bus opozicijoje, kas pozicijoje?
- Gali būti visaip, čia nieko labai neprognozuoju. Žmonės gali
vertinti ir A. Kubiliaus nuoseklumą, ir tai, kas padaryta
išgelbstint Lietuvą iš bankroto ir devalvacijų, ko nepavyksta
išvengti net ir euro zonos šalims. O Lietuvai pavyko, ir ši A.
Kubiliaus politika Vakaruose yra giriama, tik mūsų spauda nutyli
tuos vertinimus.
Bet žmonės gali pakankamai gerai suprasti ir
dabartinės krizės atžvilgiu: vakar, šiandien A. Kubilius yra tas
politikas, kuris kalba ramiausiai, išlaikytai ir logiškai. Žmonės
gali ir tai įvertinti, o puolimų bus visokeriopų ir turbūt
negailestingų.
- Savaitgalį Lietuvos lenkai vėl rengia didelį mitingą dėl esą jų pažeidžiamų teisių, blogėjančios tautinių mažumų situacijos Lietuvoje. Kaip manote, ar tokie jų skundai pagrįsti? Ar išties Lietuvoje tautinių mažumų švietimo padėtis yra bloga?
- Ji yra visai gera lyginant su tuo, kas yra kitur. Jokių
skelbiamų skriaudų, dėl kurių reikia kelti maištus ir kovoti, iš
tikrųjų nėra. Tai politikos darymo mechanizmai, sumaišties kėlimo
būdai. Gali būti, kad ta sumaištis reikalinga dar kam nors. Kuo
daugiau sumaišties Lietuvoje, tuo geriau marsiečiams.
Vienas paprastas pavyzdys: didžioji tariama skriauda, kuri
dabar eksponuojama, yra ta, kad bus suvienodinti brandos egzaminai,
po poros metų nebebus privilegijos. Lygios sąlygos, skatinimo
galimybės vadinamos „bloginimu“. Tai iškreiptas traktavimas ir
priekabių ieškojimas.
Yra interesantų organizuoti tokius mitingus, ir viskas. Čia nei
Lietuvos Vyriausybės, nei Seimo interesas. Ir nereikia kurstytojų
vadinti „lenkais“. Tai dalelė Lietuvos lenkų.
- Ar nemanote, kad Lietuva turėtų atšaukti diskusijų keliantį Švietimo įstatymą?
- Jeigu Lietuva priiminės arba atšaukinės įstatymus pagal pono
Tomaševskio diktatą, tai tada reikia Tomaševskį išrinkti prezidentu.
- Šiemet Kovo 11-oji - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena tradiciškai paminėta patriotiškai nusiteikusio jaunimo eitynėmis. Vėlgi žiniasklaida jas nušvietė kaip neonacių, nacionalistines eitynes. Jūsų vertinimu, ar vertėtų šias eitynes taip vadinti? Ar pagrįsti tokie epitetai?
- Nesekiau nei tų eitynių, nei jų nušvietimo. Iš to, kas buvo
skelbiama iš anksto, tai šūkis „Lietuva- lietuviams“ nėra geras,
jis erzinantis ir skaldantis. Anksčiau jau buvau sakęs, kad jo
nereiktų skelbti.
Juo labiau kad visada prie tokių renginių gali
prisiplakti provokatoriai, kurie surinka dar ką nors ir paskui tai
eksponuojama kaip viso renginio svarbiausias dalykas. Reikia būti
labai protingiems ir kontroliuoti, kas sakoma ir rašoma šūkiuose.
- Per paskutiniąją Europos Vadovų Tarybos sesiją Lietuva prisijungė prie naujosios ES fiskalinės drausmės sutarties. Šiuo metu kyla diskusijų, kaip Lietuva turėtų tai įteisinti - keisti Konstituciją ar pakaktų įstatyminių pakeitimų?
- Realiai nesu svarstęs - giliai pagal konstitucinę teisę ar
panašiai. Žinau, kad daugybėje ES valstybių tai svarstoma kaip
esminis dalykas. ES nustatyta fiskalinės drausmės norma, anksčiau
taip pat buvo nustatyta, bet kai kurios didžiosios šalys nesilaikė,
nes ji nebuvo susijusi su privalomybe ir, galima sakyti,
automatiška nuobauda.
Dabar į tai einama, kad nesikartotų tokios
situacijos, kurios privedė prie euro krizės. Iš tikrųjų, tai
finansinės ir kitokios veiklos padorumo ir sąžiningumo krizė.
Lietuvoje nėra taip nuostabu, kad nereiktų daugiau drausmės, ir
todėl manau, kad Lietuvai priešintis didesnei finansinei drausmei
nėra esminio pagrindo.
-Kokias matote Lietuvos ir Baltarusijos santykių perspektyvas?
- Yra problemų, kurios jau buvo sukurtos anksčiau, ir yra viena
ateinanti labai didelė problema, kuri yra kuriama tyčia.
Ta didžioji problema yra atominė elektrinė statoma pernelyg
arti prie Lietuvos sienos ir sostinės Vilniaus, pažeidžiant visą
artimą erdvę, kur yra daug lietuviško paveldo ir dar tebegyvenančių
lietuvių kaip Baltarusijos mažumos.
Jų gyvenimą tai paveiks labai
neigiamai, bet svarbiausia yra ekologinė, branduolinė grėsmė pačiai
Lietuvai, ir tai daroma nesiskaitant ne tik su Lietuvos norais,
valia arba sutikimais, kurių nėra, bet ir su sveiku protu.
Baltarusijoje buvo ištirtos kelios vietos galimai statybai, ir
ekspertai pasiūlė vietą atokiau Mogiliovo srityje, kur nebūtų nei
tokios didelės žalos gamtai, nei tarptautinių problemų. Dabartinė
vieta pasirinkta su intencija provokuoti Lietuvą kokiems nors
protestams arba savigynai, nors neįsivaizduoju, kokia gali būti
savigyna nuo tokio nedraugiško elgesio.
Prieš kelerius metus jau
esu sakęs Baltarusijos televizijai, kad jeigu kam nors nepatiko tuo
metu prasidėjęs ir atrodęs galimas Baltarusijos suartėjimas su ES,
čia buvo viena geriausių priemonių supykdyti Baltarusiją su
Lietuva, kuri yra ES ir kuri palaikė Baltarusijos priartėjimo
siekį.
- Minėjote, kad Astrave planuojama statyti AE yra didžioji Lietuvos-Baltarusijos santykių problema. O kokios yra dar kitos problemos?
- Su tuo susijusi ir lietuvių padėtis Baltarusijoje, nors iš
Lietuvos pusės kokios nors intensyvios užtarimo politikos nebuvo
matoma. Bet Lietuva visą laiką rėmė ir toliau remia demokratinę
opoziciją Baltarusijoje - suteikė prieglobstį Baltarusijos
europiniam universitetui, prieglobstį Lietuvoje randa Baltarusijoje
persekiojami žmonės.
Kai tapo aišku, kad iškilo didelė grėsmė
Alesiui Beliackiui (Baltarusijos žmogaus teisių gynėjas. - ELTA),
jam buvo pasiūlyta likti Lietuvoje apsaugotam. Jis pasirinko vykti
į Baltarusiją ir priimti savo likimą. Čia prie kaltinimų jam
prisidėjo ir kai kurios Lietuvos įstaigos arba jų pareigūnai.
Tai
nėra Lietuvos-Baltarusijos santykių problema, nebent iš blogosios
pusės, jeigu tie pareigūnai nuėjo pataikavimo keliu diktatūriniam
režimui. Bet tai Lietuvos problema, ką daryti su tokiais
pareigūnais, o ne kaltinti Baltarusijos valdžią, kad ji jais
pasinaudojo.
Tam tikra problema yra ir sąžiningumo, pagalbos stoka tiriant
Vytauto Pociūno žūtį, bet to turbūt mes ir negalime tikėtis, ir čia
pirmiausia patys turime susitvarkyti.
Ambasadorių išvarymas palietė visą ES. Lukašenka pats
užtrenkinėja duris į Europą. O labai senas kagėbistinis kiršinimo
veiksmas yra „moksliniai“ įrodinėjimai savinantis pačią Lietuvos
istoriją.
- Neigiamai pasisakote apie Baltarusijos planuojamą statyti AE. Kaip vertinate Lietuvos siekius statyti Visagino AE?
- Mes turėsime du pavojingus objektus ant sienos. Kitas -
Ragainėje. Jeigu yra nesaugumo pavojus, tai mes nuo jo negalime
pabėgti, nestatydami šiapus sienos savo elektrinės, nes mums vis
tiek stato toje pačioje erdvėje, ir stato daug mažiau garantuotas,
daug pavojingesnes, negu mes turėtume modernią, vakarietišką,
japonišką sistemą. Jei statysim savo, gal anos atšals.