Jis sakė, jog ministras iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų leidimą dirbti su slapta informacija atėmė ne dėl to, kad jie yra kalti dėl informacijos nutekinimo apie būsimus teisėsaugos veiksmus prieš „Snorą“, o dėl to, kad jie melavo pareigūnams, ieškojusiems, kas informaciją nutekino.
„Čia nekalbame, kaltas ar nekaltas. O ar meluoja ar nemeluoja“, - sakė J. Markevičius.
Netekus šių leidimų FNTT vadovai negalėjo eiti savo pareigų ir buvo atleisti.
„Leidimai atimti vadovaujantis Poligrafo įstatymu, Valstybės paslapčių įstatymu. Apie kaltę ir ne kaltę nėra kalba, ten nėra kalbama apie baudžiamąją atsakomybę. (...) Buvo kalbėta tik apie tai, kad vienos iš tarnybų vadovai sakė netiesą tyrėjams, ta netiesa patvirtinta poligrafu, ir ta informacija buvo vienintelė, kuri buvo prieinama.
Turime kalbėti vis dėto apie tai, kad institucijos vadovai turi prisiimti atsakomybę ir turime mes atvejus, kai net ir už mažesnius tarkime, nusižengimus, institucijų vadovai visiškai prisiima atsakomybę.
Mes kalbame vis dėlto apie pačių vadovų pasitikėjimo klausimais. Nes tikrai yra konkreti data, konkreti vieta, konkretūs pareigūnai. Nieko ten nebuvo kito šalia“, - liudijo J. Markevičius.
Po FNTT vadovų atleidimo prasidėjo Vyriausybės krizė. Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad pareigūnai atleisti neteisingai ir pareikalavo juos grąžinti į pareigas. To nepadarius prezidentės buvo paprašyta atleisti R. Palaitį, bet ši nesutiko. Po to, pradėjus grasinti iš koalicijos išmesti R. Palaitį delegavusius liberalcentristus, ministras buvo įkalbėtas pasitraukti pats.
Pasak J. Markevičiaus, R. Palaitis prieš atleisdamas FNTT pareigūnus informavo prezidentę apie tai. Taip pat ji buvo susitikusi su FNTT vadovu Vitalijumi Gailiumi.
„Kiek aš žinau, ministras informavo apie savo numatomus veiksmus pagal tą pačią turimą informaciją, kad jis turi informaciją, kad jo pareigūnai nepraėjo melo detektoriaus ir jis atims iš jų leidimus.
Prezidentė pati asmeniškai buvo susitikusi su ponu V. Gailiumi, tą patvirtino, ir kalbėjo lygiai tą patį dėl institucijų vadovo atsakomybės. V. Gailius informavo apie savo poligrafo rezultatus“, - sakė J. Markevičius.
J. Markevičius kalbėjo, kad informacija apie būsimus teisėsaugos veiksmus nutekėjo būtent iš pasitarimo prokuratūroje, mat tai liudija įvairios paviešintos detalės.
Seimo nariai J. Markevičiui sakė, kad komisijai liudijęs generalinis prokuroras Darius Valys šį susitikimą apibūdino ne kaip slaptą, o, galima sakyti, viešą.
„Tas pasitarimas buvo, galima sakyti, viešas, labai triukšmingas, labai didelis girdimumas, net ką sekretorė šneka per kabineto duris, kad daug kas atidarinėdavo duris, įeidavo, išeidavo“, - taip ankstesnius prokuroro parodymus citavo vienas iš Seimo narių.
Paklaustas, ar iš generalinio prokuroro pavaduotojo Andriaus Neveros gavo informaciją, jog informaciją galėjo nutekinti kitas pavaduotojas Darius Raulušaitis, J. Markevičius sakė: „Jokių duomenų, išskyrus gruodžio 28 dieną pateiktą pažymą, nesu gavęs“.
Šią pažymą parengė Valstybės saugumo departamentas, kuris Generalinės prokuratūros pavedimu tikrino, kas galėjo „Lietuvos rytui“ nutekinti informaciją apie būsimus prokuratūros veiksmus.
Antikorupcijos komisijos tyrimo išvadose aprašoma, jog A. Nevera komisijai liudijo, kad informavo J. Markevičių apie glaudžius D. Raulušaičio ir vieno iš „Lietuvos ryto“ redaktorių ryšius. A. Neveros nuomone, dėl to D. Raulušaitis galėjo nutekinti informaciją.
J. Markevičius pripažino, kad prezidentė ir jis pats aktyviai domėjosi tyrimo eiga, tačiau tvirtino, kad nei pačio tyrimo pradžios, nei jo eigos prezidentė neįtakojo.