Jis tikslino, kad iki šios dienos gruodžio pradžioje bankrutavusio banko išlaidos pasiekė 60 mln. litų. Į šią sumą įeina ir banko išlaikymo išlaidos, tarp jų – algos darbuotojams.
„Gali būti, kad kreditoriai ne iki galo supranta, kokia veikla vyko iki šiol. Man toks rūpinimasis išlaidomis atrodo gana keistas“, - taip N. Cooperis komentavo kreditorių teiginius, kad bankrotui išleidžiama daugiau, nei reikia.
„Kai žmonės dėsto tokius vertinimus, tai man rodo, kad jie nesuvokia, kas tai per procesas. Tai didžiulis tarptautinis bankrotas.
Mes turime turto bent 17-oje jurisdikcijų, be Lietuvos. Kreditoriai yra 43-iose jurisdikcijose, be Lietuvos. 40 proc. nedraustų kreditų kreditoriai yra už Lietuvos ribų. Mes stengiamės atrasti per milijardą litų turto, kurie buvo perkelti už bankui pasiekiamų ribų.
Mes naudojame ir tarptautinius, ir Lietuvos teisininkus. Lietuvos teisininkams mes mokame, manau, Lietuvos kainą, taip pat ir tarptautiniams“, - pareiškė N. Cooperis.
Seimo komisijai jis turėjo liudyti dvi valandas, tačiau užtruko tris.
Paklaustas apie kreditorių asociacijos pasipiktinimą, kad išlaidų sąmatoje numatytas ir atlygis jo įmonei, nors dėl jo turėtų spręsti kreditorių susirinkimas, N. Cooperis sakė: „Aš visiškai sutinku. Tai tik parodo, kad kreditorių asociacija vėl klysta. Tame biudžete jokio mano atlyginimo nėra.“
N. Cooperis sakė, kad banko turtas bus išparduodamas tik po kreditorių susirinkimo, kuriam jis pateiks išsamią ataskaitą apie turto atgavimo galimybes. Tačiau gali būti, kad bus parduodamas greitai nuvertėjantis turtas, tikslino administratorius.
„Mes kreditoriams pranešime, kokia yra tikėtina „Snoro“ finansų padėtis. Iš to kreditoriai galės nuspręsti, kokios yra galimybės atgauti lėšas“, - sakė jis.
„Ką galiu pažadėti? Kad mes tirsime ir atgausime viską, ką galime, kreditorių labui. Aš negaliu pažadėti jokios pinigų sumos, tai priklauso nuo to, kaip mes veiksime atgaudami pinigus, kuriuos buvę didieji akcininkai ir kiti stengėsi perdėti ten, kur nepasiektume.
Aš optimistas.
Tokio tipo bankrotai trunka metus, dėl teismų. Šis atvejis galų gale bus išspręstas vien teismų keliu. Nes žmonės labai retai sugrįžta ir sako: „Žinai ką? Štai, pasiimk. Mes viską laiką tai laikėme dėžėje“, - vaizdingai dėstė N. Cooperis.