Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad net trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų pritaria elektroninio balsavimo įvedimui (Baltijos tyrimų 2011 m. balandžio mėn. apklausa). Neabejoju, kad padarius tokią apklausą tarp lietuvių, gyvenančių užsienyje, pritariančiųjų dalis būtų dar didesnė.
Tai kodėl valdžia neduoda to, ko prašome?
Kalbos apie tai, kad elektroninis balsavimas neįvedamas, nes balsuojant elektroniniu būdu negalima užtikrinti balsavimo slaptumo, yra pasakos. Jeigu mes pasitikime internetu pervesdami dešimtis ir šimtus tūkstančių litų, tai kvailai atrodytų nepatikėti internetui savo balso.
Jei balsuojant internetu rinkėją kas nors stebi, jis gali balsuoti iš naujo - savo balsą jis gali keisti tol, kol baigsis rinkimams skirtas laikas. Tokia taisyklė išsyk paneigia argumentą apie aktyvesnį balsų pirkimą elektroninio balsavimo metu.
Galų gale, jei atsiras bijančių balsuoti internetu, visada bus galima nueiti į apylinkę ir užpildyti popierinį lapelį.
Baksnoti į Estijos pavyzdį ir sakyti, kad elektroninis balsavimas vistiek nepadidina balsavimo aktyvumo, yra nekorektiška, nes užsienyje gyvenančių lietuvių, kurių galimybės balsuoti paprastu būdu itin ribotos, yra žymiai daugiau negu estų. Didelė jų dalis mielai pasinaudotų galimybe balsuoti internetu.
Gyventojų surašymo metu milijonas lietuvių - o tai yra du trečdaliai - susirašė internetu. Vos trimis šimtais tūkstančių mažiau, nei iš viso balsavo 2008 metų Seimo rinkimuose. Vien tai valdžiai turėtų būti smūgis, kuris priverstų skubiai įvesti elektroninį balsavimą. Ar kažkas panašaus įvyko?
Ne, nes elektroninis balsavimas yra itin nenaudingas daliai Lietuvos didžiųjų partijų. Mat jis padidintų jaunimo aktyvumą rinkimuose. Dabar, kai jaunimas nebalsuoja, konservatoriai, socdemai, tvarkiečiai ir kiti gali nekvaršinti sau galvos dėl jaunimo problemų ir varžytis, kurie labiau įtiks pensininkams ir be penkių minučių pensininkams. Taip ir pasiekėme vieną iš aukščiausių jaunimo nedarbo rodiklių Europos Sąjungoje.
Priversti jaunimą balsuoti reikštų daugiau mąstyti ir dirbti, norint prisitraukti jų balsus. Reiktų kažką sukurti. Mūsų partijos kol kas nepajėgios to padaryti.
Dabar populiariausių partijų reitingai svyruoja tarp 15-20 proc. Jeigu partijos nori juos padidinti iki normalių 30-40 proc., jos privalo pritraukti prie balsadėžių tuos 50 proc., kurie nebalsuoja. O didžioji dalis nebalsuojančių ir yra jaunimas.
Mieli politikai, jei norite, kad jaunimas ateitų į rinkimus ir dar balsuotų už jus, vieną kartą turite jiems pasiūlyti kažką realaus ir tai įgyvendinti.
Šią vasarą į Lietuvoje vyksiantį Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą susirinks trys tūkstančiai jaunų lietuvių iš viso Pasaulio. Nujaučiu, kad ten bus kalbama ir apie elektroninį balsavimą.
Esu įsitikinęs, kad ten keliamas klausimas bus ne „ar reikia“, o „kada elektroninis balsavimas bus įvestas Lietuvoje“. Galbūt tai ir bus tas reikiamas spyris į užpakalį, kuris privers Lietuvos politikus išgirsti bent vieną dalyką, kurio pageidauja lietuvių jaunimas iš viso Pasaulio.
Julius Pagojus yra Savivaldos plėtros instituto ekspertas