„Gyventi man leidžiama, bet draudimo gauti ir eiti pas gydytojus – ne. Sakė, koją gali nupjauti, bet operuoti trombo – ne. Ką man daryti? Belieka laukti, kol prasidės gangrena. Koją, sakė, nupjaus ir be draudimo – štai kokia tvarka“, - neslėpė nusivylimo pašnekovas.
Kraujotaką dešinėje kojoje sutrikdęs trombas privertė vyrą skubiai ieškoti pagalbos. Chirurgų nuosprendis paprastas ir grėsmingas: būtina operacija, kitaip jau po savaitės kitos gresia gangrena ir kojos amputacija.
Ukmergės rajone gimęs ir užaugęs Algirdas po tarnybos sovietinėje kariuomenėje pasiliko gyventi Rusijoje. Tapęs šios valstybės piliečiu ir apsigyvenęs Maskvoje, vyras prarado Lietuvos pilietybę.
Tačiau pajutęs nostalgiją gimtajai žemei, apsisprendė senatvę praleisti čia. Įsikūrė Anykščiuose, gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Bėdos prasidėjo išgirdus diagnozę. Pradėjęs ieškoti medikų pagalbos vyras išgirdo, kad nemokamo gydymo gauti jis neturi teisės, nes nėra Lietuvos pilietis.
„Buvau pasiryžęs sumokėti draudimo įmokas po 72 litus už visus metus, kad tik galėčiau gydytis, tačiau ir to man neleido. Gydytojai sakė, kad paguldytų mane į ligoninę tą pačią dieną, jeigu tik turėčiau sveikatos draudimą, bet jo net negaliu gauti.
Ir laukti nebegaliu, pirštai pradeda juoduoti, ką man daryti? Belieka laukti, kol nupjaus koją“, - sielojosi pensininkas.
Sveikatos draudimo įstatymas nenumato galimybės laikinai gyvenantiems užsieniečiams gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Jas gauti gali tik tie, kurie dirba.
„Mūsų valstybė laikinai gyvenančių užsienio valstybių piliečių nedraudžia, net jeigu jis yra pensininkas. Draudžiami tik mūsų šalies pensininkai, kuriems pensija paskirta pagal Lietuvos įstatymus.
Gavęs leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, užsienietis gali mokėti po 72 litus kas mėnesį ir taip tapti apdraustuoju. Tačiau kol šio leidimo neturi, tokiems asmenims ir būtinoji pagalba yra mokama“, - aiškino Valstybinės ligonių kasos (VLK) Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Noreikienė.
Šis žmogus– ne vienintelis, tapęs netobulo įstatymo, kuriame nenumatyta jokių išimčių, įkaitu. VLK specialistai pripažįsta, jog problemą reikia spręsti.
„Problema tikrai yra. Buvome susidūrę su atveju, kai Lietuvoje gyvenantys žmonės parsivežė savo mamą, kuri yra Baltarusijos pilietė.
Pensininkė moteris gavo leidimą laikinai čia gyventi, bet negalėjo gauti sveikatos priežiūros paslaugų, nes nepatenka į sistemą. Tačiau tie žmonės rado išeitį – įdarbino ją savo įmonėje, taip moteris tapo apdraustąja.
Atsižvelgdama į panašias situacijas, kai čia atvykę užsieniečiai jau nebeturi galimybės įsidarbinti, nes yra garbaus amžiaus arba neįgalūs, darbo grupė parengė įstatymo pataisas, kurios padės šias problemas išspręsti“, - informavo VLK Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Rimkutė.
Tačiau naujoji Sveikatos draudimo įstatymo redakcija įsigalios ne anksčiau kaip po kelių mėnesių, nes ją dar turės derinti kelios ministerijos. Tik tada pataisos keliaus į Seimą.