„Šitas santykis yra absoliučiai neteisingas. Reikia tuos
dalykus keisti Lietuvos istorijos naudai. Pagal programą yra
nurodyta, kad Lietuvos istorijai skiriama 40 proc., o baltų
istorijai 7-8 klasėse yra skirtos 6-7 valandos per dvejus metus“, -
vardijo trečiadienį Seime surengtoje konferencijoje „Tautos
istorija ir jos sklaida“ istorikai, pedagogai.
Pasak Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus
Eugenijaus Jovaišos, ydingas ir istorijos brandos egzaminas, kuris
naikinąs mūsų istorinę atmintį.
„Švietimo ir mokslo ministerija pervedė istoriją į socialinių
mokslų gretą.
Tai reiškia, kad istorijos egzaminas yra formuojamas
iš socialinių mokslų pozicijų - į ten patenka teisiniai, religijos,
konstitucinės teisės, kultūrologijos klausimai, o tikrosios,
Lietuvos istorijos yra mažai.
Praėjusiais metais iš brandos
egzamino apskritai išmesta Lietuvos priešistorė ir pradedama tiktai
nuo valstybės pirmųjų žingsnių, kurie toli gražu nėra valstybės
pirmieji žingsniai.
Tai yra tas pats, kas pasakoti apie kūną
nebeturint kojų. Bendrojo lavinimo mokykla su
šitaip organizuotais brandos egzaminais pavertė dvyliktą klasę
korepetitorių aukso amžiumi.
Man labai sunku būtų dabar tokį egzaminą išlaikyti, nes
čia reikia vien vaikiško momentinio iškalimo - nesvarbu
kaip, svarbu pasiekti rezultatą“, - teigė istorijos profesorius.
Konferencijoje Seime susirinkę istorikai, menininkai,
archeologai, pedagogai, publicistai svarsto, ar visomis išgalėmis
skleidžiame istoriją, kaip puoselėjame mūsų tautinį identitetą per
mokslą, kultūrą, švietimą, meną, kokios ir ar pakankamos
strateginės baltistikos sklaidos mokslo institucijų, kūrybinių
organizacijų pastangos ir galimybės.
Meno kūrėjų atstovai diskusijoje pastebėjo, kad politikų
dėmesio nesulaukia stalčiuose dulkantys istorinę tautinę atmintį
turėję skatinti projektai „Lietuvos istorija mene“ ir „Lietuvos
istorija romanuose“, istorinė atmintis per menkai įprasminama ne
tik moksle ir švietime, bet ir kultūroje bei mene.