„Anksčiau buvo nuogąstavimų, kad griežtesnės sankcijos gali apimti įvairias stambias Baltarusijos ekonomikos įmones, kas tikrai būtų kažin ar išmintinga. Tai galų gale pakenktų eiliniams Baltarusijos žmonėms. Tačiau sankcijų mechanizmas toks, koks numatytas baudžiant artimus A. Lukašenkai žmones, artimus režimui žmones, mano manymu, yra tinkama priemonė, pakankamai skausminga būtent tiems režimo šalininkams. Šią politiką reikia tęsti, kaip sutarė Europos Sąjunga“, - ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ pabrėžė A. Kubilius.
Premjeras taip pat pažymėjo, kad Lietuva yra suinteresuota turėti bendrą su ES politiką Baltarusijos atžvilgiu, kad padėtų jos žmonėms užtikrinti visapusišką gerovę.
„Turėti tokią politiką, kuri Baltarusijai padėtų per sankcijų mechanizmus įveikti savo vidaus problemas, padėtų suvokti, kad ir A. Lukašenkos režimui elementarios žmogaus teisės, elementarios demokratinės teisės yra būtina sąlyga, kad Baltarusija galėtų ir ekonomiškai atsiverti labiau Europai, Vakarų pasauliui ir šitokiu būdu galėtų siekti gerovės savo žmonėms“, - sakė Vyriausybės vadovas.
A. Kubilius patikino, kad tokį sankcijų pobūdį, koks yra pasirinktas dabar, Lietuva remia.
ELTA primena, kad dėl naujos represijų bangos, kilusios po Baltarusijos Prezidento rinkimų 2010 m. gruodį, Europos Sąjunga į „juodąjį sąrašą“ jau yra įtraukusi 231 asmenį, susijusį su Baltarusijos režimo puolimo prieš pilietinę visuomenę, politinę opoziciją ir nepriklausomas visuomenės informacijos priemones.
Europos Sąjungai rengiantis paskelbti naujas sankcijas autoritarinei Baltarusijos valdžiai, neoficialiai pranešama, kad jos bus taikomos 12-ai žmonių ir 29 bendrovėms.
Tokius skaičius naujienų agentūrai AFP nurodė neįvardintas aukštas ES pareigūnas. Pasak jo, devyni iš 12 naujų kandidatų į „juodąjį sąrašą“ yra Baltarusijos teismų atstovai. Sąraše esantiems asmenims neleidžiama vykti į Europos Sąjungą, taip pat įšaldytos jų sąskaitos ir turtas, esantis Europos Sąjungos valstybėse.