„Aš tikrai norėčiau matyti priėmus tokį įstatymą ir Konstitucinio Teismo analizę. Man kyla abejonių, ar nekeičiant Konstitucijos yra galima problemas išspręsti“, - ketvirtadienį ryte sakė premjeras interviu Žinių radijui.
Konstitucinio Teismo įstatymas nurodo, jog prašymą ištirti įstatymo atitikimą Konstitucijai jam gali pateikti tik Vyriausybė, ne mažesnė kaip penktadalio visų Seimo narių grupė arba teismai.
Parlamentas ketvirtadienį ketina nustatyti, jog asmuo, apkaltos būdu parlamento pašalintas iš pareigų, į parlamentą gali pretenduoti ne anksčiau kaip praėjus 4 metams po apkaltos. Šiuo metu toks asmuo į Seimą išvis negali būti renkamas.
Pasak A. Kubiliaus, parlamentui reikia ne keisti Seimo rinkimų įstatymą, o pačią Konstituciją. Pastarasis procesas gerokai ilgesnis, trunka kiek ilgiau kaip pusę metų.
„Mano nuomone, čia konstitucinė problema. Nežinau, ar siūlomas sprendimas atitinka Lietuvos Konstitucijos raidę ir dvasią, Konstitucinio Teismo išaiškinimus.
Vyriausybė buvo teikusi keletą siūlymų, dirbo darbo grupė, kaip reaguoti į Europos žmogaus teisių teismo pastabas. Visi siūlymai rėmėsi, kad turi būti taisoma Konstitucija, pagal kurią Konstitucinis Teismas ir buvo kažkada pritaikęs sankciją Rolandui Paksui, uždraudęs dėl sulaužytos priesaikos dalyvauti rinkimuose visam laikotarpiui“, - kalbėjo premjeras.
Seimas apkaltos būdu yra pašalinęs iš posto du pareigūnus: prezidentą Rolandą Paksą 2004-aisiais ir parlamentarą Liną Karalių 2010-aisiais.
Po R. Pakso apkaltos Konstitucinis Teismas išaiškino, jog priesaiką sulaužęs ir dėl to apkaltos būdu pašalintas pareigūnas negali užimti jokių pareigų, kurioje reikia prisiekti.
Tai uždarė kelią R. Paksui į prezidento bei Seimo nario postus.
Šį sprendimą išnagrinėjęs Europos žmogaus teisių teismas pastebėjo, kad sprendimas iki gyvos galvos neleisti R. Paksui būti renkamam į Seimą pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją.