Įvardijamos vienos iš didžiausių problemų - perpildytos darželių grupės ir vaikų saugumas.
„Vaikų skaičius vienam pedagogui higienos normose nurodytas 15-20 vaikų. Tikrai vienam žmogui dirbti su tais vaikais kokybiškai niekaip neįmanoma, ypač lopšelyje, jeigu yra 15 mažiukų vaikų 1,5-2 metukų amžiaus. Kiekvieną ir ant rankų paimti, ir pamaitinti, dar ne visi dar moka valgyti, ir į tualetą palydėti, ir paguldyti - niekaip tu žmogus negali vienas visų vaikų apžiūrėti ir skirti kiekvienam dėmesio“, - dėstė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų centro pirmininkė Irena Pečiukonienė.
Pasak jos, vaikų skaičius didmiesčių lopšeliuose ir darželiuose yra nuolat viršijamas, nors didžiausias skaičius grupėje - 20, bet būna ir 23 ir net 26 vaikai. „Jų neįmanoma suvaldyti, nes grupėje nėra vietos. Tai koks gali būti ugdymas, kokia kalba apie kokybę, apie individualizavimą, kai šitiek yra vaikų?“ - klausė profsąjungų atstovė.
Darželių darbuotojai skundžiasi ir nekontaktinio laiko stoka - per mėnesį jiems lieka vos 12 valandų, per kurias spėjama tik pasirašyti planus ir pasirengti kokybiškai ugdomajai veiklai. Aktuali ir auklėtojų padėjėjų padėtis, kurie įvardijami kaip techninis personalas, bet turi atlikti daug pedagoginių funkcijų, kai dažnai neturi nei pedagoginio išsilavinimo, nei patirties, nei noro kokybiškai dirbti už minimalų atlyginimą.
Skundžiamasi ir ugdymo įstaigų nepakankamu finansavimu, ypač iš savivaldybių. „Pagal ugdytinio krepšelį skiria maždaug tik pusę reikiamo finansavimo, kitą pusę turi skirti savivaldybės, kuri turėtų finansuoti ir ūkinio-techninio personalo reikmes, ir tam pinigų absoliučiai neužtenka. Kiekvieno darželio sąmatoje kasmet yra pastovus minusas, kurį tenka dengti iš tėvų pinigėlių, imama ir iš krepšelio, todėl nelieka lėšų nei kelti pedagogų motyvacijai“, - kalbėjo I. Pečiukonienė.
Asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ valdybos narė Rasa Paulavičienė pirmiausia pabrėžia vaikų saugumo problemą, kuri iki šiol visiškai nesvarstyta.
„Palikdami savo vaiką didesnei paros daliai norime būti garantuoti, kad mūsų vaikai yra saugūs, bet tai kelia labai didelių abejonių darželiuose. Mokyklose praktiškai visoje Lietuvoje yra įvairių pagalbinių priemonių saugumui užtikrinti, o darželiuose neturime nei filmavimo kamerų, negalime sužinoti, kas įėjo ir kas išėjo, saugumą užtikrina tik auklėtoja ir pagalbinis personalas, geriausiu atveju - sargas ar kiemsargis“, - komentavo aktyvių mamų atstovė.
Pasak jos, apie kokybę šioje erdvėje praktiškai negalime kalbėti, nes kiekybės negalime užtikrinti.
„Dėl perpildytų darželių didmiesčiuose tėvai ryžtasi pirkti nelegalias auklių paslaugas, kita dalis išeina į privačius darželius, kuriuose paslaugos kokybiškesnės ir vaikų grupėse yra mažiau, ir aplinka jaukesnė.
„Dabar ikimokyklinio ugdymo paslaugas gauna apie 60 proc. visų Lietuvos vaikų. Tai iš tiesų labai nedideli skaičiai, nes save gerbiančiose Europos Sąjungos šalyse tie skaičiai artėja prie 70 proc. ir kai kur viršija 80 proc. vaikų. Keletas šalių ES turi privalomą ikimokyklinį ugdymą nuo 4 ar 5 metų, taigi ten šis ugdymas yra prioritetas. Lietuvoje į ikimokyklinį ugdymą žiūrima kaip į priemonę išstumti mamą į darbo rinką. Didžiosios problemos, manau, kyla iš to, kad Lietuvoje kaip ir nėra atsakingo už privalomą tos paslaugos teikimą, jeigu žmogui jos reikia“, - teigė R. Paulavičienė.
Svarbiausios ikimokyklinio ugdymo problemos ir būdai joms spręsti bus aptariamos penktadienį Seime rengiamoje apskritojo stalo diskusijoje „Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje: nei kokybės, nei kiekybės?“