„Teismo pozicija nesikeičia – galioja 2011 sausio 10 dienos Konstitucinio Teismo pareiškimas, kuriame sakoma, kad šioje situacijoje reikia keisti Konstituciją“, - lrytas.lt sakė teismo atstovė Ramunė Sakalauskaitė.
Ketvirtadienį Seimas daugiausia opozicijos balsais atvėrė kelią R. Paksui dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose. Parlamentarai pakeitė Seimo rinkimų įstatymą – nustatė, jog asmuo, pašalintas iš pareigų apkaltos parlamente metu, į Seimą gali pretenduoti praėjus 4 metams po apkaltos. Įstatymas įsigalios, jei jį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Seimas apkaltos būdu yra pašalinęs iš posto du pareigūnus: prezidentą Rolandą Paksą 2004-aisiais ir parlamentarą Liną Karalių 2010-aisiais.
Po R. Pakso apkaltos Konstitucinis Teismas išaiškino, jog priesaiką sulaužęs ir dėl to apkaltos būdu pašalintas pareigūnas negali užimti jokių pareigų, kurioje reikia prisiekti.
Tai užtverė kelią R. Paksui į prezidento bei Seimo nario postus.
Šį sprendimą išnagrinėjęs Europos žmogaus teisių teismas konstatavo, kad sprendimas iki gyvos galvos neleisti R. Paksui būti renkamam į Seimą pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją.
Išsyk po to Lietuvos Konstitucinis Teismas pareiškė nuomonę, jog Europos žmogaus teisių teismo sprendimui įgyvendinti būtina keisti Konstituciją.
„Įgyvendinant minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą – siekiant sukurti teisines prielaidas asmeniui, apkaltos proceso tvarka pašalintam iš pareigų, po tam tikro laiko kelti savo kandidatūrą rinkimuose į Seimą ir užimti parlamento nario pareigas ir taip pašalinti nesuderinamumą tarp Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, turi būti daromos atitinkamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos“, - nurodyta 2011-aisiais paskelbtame teismo pranešime.
Seimo priimtą įstatymą Konstituciniam Teismui skųsti gali Vyriausybė, teismai arba parlamentarai.