Partijos vicepirmininkas, Seimo opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis tikisi, kad R. Paksas gali balotiruotis ir vienmandatėje apygardoje: „Dėl to tarsimės ir, jeigu reikės, jam vienmandatė apygarda tikrai atsirastų“.
Dar prieš ketvirtadienio balsavimą Seime dėl įstatymo pataisų, buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas, dirbęs šiose pareigose R. Pakso apkaltos metu, pareiškė norintis su juo susiremti per Seimo rinkimus.
- Apie ką diskutuotumėte su R. Paksu debatuose, jei tektų su juo kovoti vienmandatėje apygardoje?
- Jokiu būdu nenorėčiau dairytis į praeitį, prisiminti apkaltą. Tačiau pasiginčyti tikrai būtų apie ką. Pirmiausia, apie R. Pakso pažiūras užsienio politikos srityje. Šiuo metu jo skelbiamuose rašiniuose aiškiai matosi priešiška nuostata Amerikos atžvilgiu, jaučiamas skepticizmas Europos Sąjungai. Būtų įdomu išgirsti R. Pakso argumentus - kodėl?
Bet labiausiai mane domintų jo santykiai su Rusija. Mes esame pažengę atvirumo požiūriu, daug kas dabar drąsiai viešai reiškia mintis ar vertinimus. Tikiuosi, kad ir R. Paksas, neslapukaudamas ir nevyniodamas žodžių į vatą, paaiškintų savo poziciją.
Juk ir pati Rusijos valdžia aiškiai reiškia savo nuostatą Lietuvos atžvilgiu. Pamenu, kai premjeras Andrius Kubilius susitiko su dar prie Rusijos vyriausybės vairo buvusiu Vladimiru Putinu ir prakalbo apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, šis jam rėžė: „Ne jūs ją uždarėte, o jums ją uždarė ES“.
Todėl, mano manymu, ir mums reikėtų labai aiškiai formuluoti klausimus apie Rusiją, nežaidžiant diplomatinių žaidimų.
- Nenorėtumėte prisiminti apkaltos, bet ar ne ji paskatino jus per rinkimus ietis sukryžiuoti būtent su R. Paksu?
- Tikrai ne. Labiau paskatino jo nuolatinis „dėmesys“ man. Juk ne vieną straipsnį apie mane yra parašęs, aiškindamas esą aš sąmokslo prieš jį ar net valstybinio perversmo Lietuvoje dalyvis.
Todėl ir norėčiau apie tai su juo padiskutuoti viešai. Nematau reikalo slėptis.
- Bet ar galėsite konkuruoti su R. Paksu rinkiminei kampanijai skirtų lėšų dydžiu? Juk partija jam tikrai nepagailės pinigų, o jūs už savo nugaros neturite jokios partijos.
- Žinoma, mano finansinės galimybės, organizuojant rinkiminę kampaniją, būtų menkos. Bet aš dėl to visai nesuku galvos. Kaip prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, reikia daugiau idėjų. Tai aš ir ieškau naujų idėjų.
- Po apkaltos R. Paksui praėjo jau beveik aštuoneri metai. Dabar jau žymiai aiškiau, kas ją lėmė. Bet vis dėlto, kam tuo metu buvo naudingiausia, kad mūsų šaliai vadovautų būtent toks prezidentas kaip R. Paksas?
- Jie (R. Pakso vadovaujama partija – red.) ieškojo paramos ir, pasitelkę Rusijos viešųjų ryšių kompanijas, kurios dirbo su daugeliu rusų politikų, ramiai ja naudojosi.
Kai vadovavau VSD, dėliodamas faktus ir turimą informaciją apie R. Pakso rinkimų kampaniją, aiškiai suvokiau, kad „egzistuoja“ dar kažkas. Žinoma, aš to „egzistavimo“ negalėjau nei nufotografuoti, nei už rankos paimti.
Asmenų ar jėgų ir ne tik Lietuvoje, kuriems rūpėjo matyti kitokį Lietuvos prezidentą, nei buvo Valdas Adamkus, tikrai buvo. Tai patvirtino ne sociologinės apklausos, o politinė nuojauta, kuri neatsiranda iš niekur.
- Ar šiuo metu, jūsų manymu, prorusiškų jėgų veikimas Lietuvoje ženklus?
- Būtų banalu tam prieštarauti. Jis niekada nebuvo išnykęs ir net negalėjo išnykti.
Be to, tas veikimas nėra vėpsojimas šiaip sau be plano. Išsiaiškinti, ką tas planas apima, kokius objektus ar sritis, mūsų pačių reikalas. Tam būtinas nuolatinis atitinkamų tarnybų tyrimas.
- Per kuriuos politikus Rusija atvirai šiuo metu veikia politikoje?
- Nors visi nujaučiame, bet kažin, ar patys drįstume pasakyti. Politinė kultūra ne visada leidžia apie tai kalbėti. Bet kita, vertus tuo mūsų priešininkai ir naudojasi.
Senų gandų nekomentuoja
Apie R. Pakso prezidentinės kampanijos 2003 m. priešistorę M. Laurinkus šįkart kalbėti nepanoro. Jis taip pat vengė aiškių atsakymų ir vertinimų, ar pašalintas prezidentas tuo metu turėjo kokių nors užtarėjų ir pagalbininkų Rusijoje.
Tačiau politiniuose kuluaruose jau seniai kalbama, esą R.Pakso pergalę prezidento rinkimuose, kuriuose jo pagrindinis varžovas buvo V. Adamkus, iš anksto žinojo kai kurie aukšti Rusijos KGB pareigūnai ir netgi kalbėjo, jog, reikalui esant suteiktų paramą.
„Tokių dalykų tikrai nenorėčiau komentuoti“, - tepasakė M.Laurinkus, paklaustas, ar tiesa, kad KGB karininkai jam ar kitiems VSD pareigūnams buvo kada nors prasitarę remią R.Paksą.
Tai, kad R. Paksas ir šiuo metu turi gerų ryšių Rusijoje, liudija jo ir V. Mazuronio kelionė į Kiniją 2010 m. balandį. Ten abu daugiau nei savaitę viešėjo šios šalies užsienio reikalų ministerijos liaudies instituto kvietimu.
Kai reikėjo grįžti iš Pekino į Vilnių, visi lėktuvų reisai Vakarų kryptimi buvo atšaukti, nes tuo metu buvo išsiveržęs Ejafjalajokulio ugnikalnis Islandijoje.
Vienintelis kelias grįžti į Vilnių tada buvo per Maskvą, bet tam reikėjo turėti Rusijos vizą. Niekam iš tuo metu Pekine įvairiais tikslais buvusių lietuvių prisibelsti į Rusijos ambasadą nepavyko.
Kaip lrytas.lt pasakojo beveik savaitę dėl atšauktų skrydžių į Europą Pekine praleidęs vienas žinomas Lietuvos visuomenės veikėjas, daugelis tautiečių R. Paksui ir V. Mazuroniui tąsyk pavydėjo, nes jiems Rusijos ambasados durys esą buvo atvertos netgi sekmadienį.
Paklaustas apie tą epizodą, V. Mazuronis šią istoriją komentavo kiek kitaip: „Pirmiausia, mes su R. Paksu turėjome diplomatinius pasus. Be to, vizas gauti padėjo ir tuo metu Maskvoje ambasadoriumi dirbęs Antanas Vinkus“.
Viskas lyg ir aišku, tik keista, kad visada į tautiečių pagalbos šauksmus atsiliepiantis A. Vinkus tąsyk nepadėjo gauti Rusijos vizų ir kitiems lietuviams, ugnikalnio pelenų debesies įkalintiems Pekino oro uoste.