R. Paksas dalyvaus Seimo rinkimuose (papildyta)

Už tokias pataisas ketvirtadienį balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 8, susilaikė 23 parlamentarai.

Apkaltos būdu iš prezidento posto 2004-aisiais pašalintas R. Paksas teigia ketinantis dalyvauti Seimo rinkimuose.

„Taip, vienareikšmiškai“, - BNS sakė europarlamentaras R.Paksas, paklaustas apie ketinimus siekti Seimo nario mandato.

Jis patvirtino, kad gali būti įrašytas pirmuoju opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ rinkimų sąrašo numeriu: „Aš esu partijos pirmininkas, ir natūralu, kad partijos pirmininkas turi būti sąrašo viršuje“.

Pirminiu projektu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo numatęs 8 metų draudimo terminą, tačiau pagrindinis projektą svarstęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nusprendė jį trumpinti iki 4 metų.

Iki šiol Seimo rinkimų įstatymas numato, kad asmuo, kurį parlamentas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, iš viso daugiau niekada negali kandidatuoti į parlamentą. Tokį reguliavimą keisti nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), konstatavęs, kad ribojimas kandidatuoti į parlamentą visam gyvenimui esantis neproporcingas.

Lietuvoje dabartinio įstatymo pakeitimai kol kas būtų aktualūs tik dviem asmenims - per apkaltą prezidento posto 2004 metais netekusiam opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui, europarlamentarui Rolandui Paksui ir iš Seimo per apkaltą 2010 metais pašalintam Linui Karaliui.

Europos Žmogaus Teisių Teismas sausį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama iš prezidento pareigų per apkaltą pašalintam R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą. EŽTT pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas.

EŽTT paskelbus sprendimą, kad Lietuva neproporcingai nustatė draudimą kandidatuoti į parlamentą sulaužius priesaiką, premjeras Andrius Kubilius sudarė darbo grupę, kad ši pasiūlytų teisines išeitis. Teisininkų grupė pateikė tris variantus, tačiau jie visi siūlė keisti Konstituciją. Pagal Seimo pasiūlytą variantą, Konstitucija nekeičiama.

Politologai mano, kad atgavęs teisę dalyvauti Seimo rinkimuose Rolandas Paksas padės partijai „Tvarka ir teisingumas“ gauti daugiau balsų pirmiausia pritraukdamas dalį Darbo partijos elektorato.

Jūratė Novagrockienė, BNS komentuodama ketvirtadienį priimtą Seimo sprendimą leisti R. Paksui dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, sakė, kad šis politikas turės būti aktyvus, jei norės, kad jo pavardė padėtų pagerinti „tvarkiečių“ pasirodymą.

„Jei jis bus aktyvus Lietuvos viešajame gyvenime, tada iš tikrųjų gali padėti padidinti „Tvarkos ir teisingumo“ laimėjimą rinkimuose. Neabejoju, kad jis pasinaudos ta galimybe ir turėtų aktyviai dalyvauti rinkimuose“, - sakė politologė.

Tačiau, pasak jos, R. Pakso dalyvavimas rinkimuose labai kardinaliai padėties nepakeis, nes pastaruoju metu jis buvo nelabai pastebimas Lietuvoje.

„Man atrodo, nepakaks laiko tam, kad radikaliai pakeisti padėtį. R. Paksas, kaip simbolinis šios partijos lyderis, visą laiką dirbo užsienyje, toli nuo Lietuvos ir nelabai buvo matomas“, - teigė ji, pažymėjusi, jog R. Paksui tikriausiai nebepavyks pasiekti tokių politinių aukštumų kaip praeityje

Kitas politikos ekspertas A. Krupavičius buvusio prezidento galimybes sugrįžti į Lietuvos politinį gyvenimą vertino kiek geriau ir pažymėjo, kad R. Pakso vedami „tvarkiečiai“ gali atimti balsus iš Darbo partijos.

„Nepaisant to, kad R. Pakso teisės dalyvauti Lietuvos politikoje buvo apribotos, jis išliko vienu svarbiausių asmenų „Tvarkos ir teisingumo“ partijoje ir neabejotina, kad į rinkimų tiesiąją ši partija išeis stipresnė, o R. Pakso asmuo padės pritraukti daugiau rinkėjų balsų partijai“, - sakė A. Krupavičius.

„Manau, kad artimiausiuose visuomenės nuomonės tyrimuose matysime pokyčius ir balsų persiskirstymą pirmiausia tarp opozicinių partijų. Didžiausios problemos šiuo atveju, ko gero, kyla Darbo partijai, nes Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ elektoratai yra susisiejantys. Kai „Darbo partijos“ reitingas kyla, tuomet mažėja „Tvarkos ir teisingumo“ ir atvirkščiai“, - svarstė politologas.

Tačiau kartu jis pažymėjo, kad R. Paksas, siekdamas populiarumo, negali kliautis tik savo vardo žinomumu, o turi siūlyti rinkėjams naujas idėjas.

„Trumpalaikėje perspektyvoje, „Tvarkos ir teisingumo“ populiarumas turi augti, o ar tas populiarumas išsilaikys iki Seimo rinkimų, tai yra gana atviras klausimas. Nes laiko yra pakankamai daug ir R. Paksui neužtenka pasakyti - „aš grįžtu“. Reikia skelbti bent jau kelias naujas idėjas“, - teigė A. Krupavičius.

Seimas atvėrė kelią apkaltos būdu iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose  - parlamentas ketvirtadienį priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kurios po apkaltos kandidatuoti į Seimą politikui draudžia ketverius metus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pernai sausį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama iš prezidento pareigų 2004 metais per apkaltą pašalintam R. Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą.