A. Ažubalis, pristatydamas D. Čekuolį JT akredituotiems žurnalistams sakė, kad tai yra vienas geriausių Lietuvos diplomatų. Ambasadorius juokaudamas pataisė: „Turbūt reikėtų sakyti vienas seniausių”.
Generalinės Asamblėjos prezidentas yra renkamas kiekvienais metais ir yra rotuojamas tarp penkių pasaulio regionų. 67-ajai sesijai pirmininkaus Rytų Europos grupės, kuriai priklauso 23 valstybės, atstovas. Lietuva savo ketinimus kandidatuoti į GA prezidentus informavo grupę dar 2004-aisiais, o oficialiai tai patvirtino praėjusią vasarą.
Pagal Jungtinėse Tautose galiojančias rinkimų taisykles, būtent tarp grupės narių nusprendžiama kas taps prezidentu. Po to kandidatas, likus maždaug trims mėnesiams iki naujos sesijos pradžios, patvirtinamas jau pačioje Generalinėje Asamblėjoje.
Tačiau sausį netikėtai paaiškėjo: Serbija, nelaukdama Rytų Europos grupės pritarimo, pristatys dabartinį savo užsienio reikalų ministrą Vuką Jeremičių kaip kandidatą šiam postui užimti. Toks žingsnis nustebino ne tik Lietuvos diplomatus, bet ir kitus Rytų Europos grupės narius. Beje, jei nebūtų susitarta grupės viduje, turėtų vykti balsavimas Generalinėje Asamblėjoje. Paskutinį kartą toks balsavimas vyko 1991 metais, kai Azijos šalys pristatė net 3 kandidatus.
Kaip spaudos konferencijoje sakė Lietuvos diplomatai, signalai apie galimą D. Čekuolio konkurentą pasirodė praėjusių metų vasarą, kai Rusija pradėjo vilkinti paramą mūsų kandidatui, sakydama jog laiko dar yra, be to gali atsirasti ir daugiau norinčiųjų.
Niujorke A. Ažubalis pasakojo, kad su Serbijos užsienio reikalų ministru V. Jeremičiumi po to buvo susitikęs porą kartų. V. Jeremičius pareiškęs, kad Generalinės Asamblėjos prezidento postas Serbijai yra gyvybiškai būtinas. O jei Lietuva neatsitrauks, Serbija blokuos jos kandidatūrą rinkimuose į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatinius narius (2014-2015 metais).
Neslėpdamas, kad toks serbų žingsnis nėra pats geriausias būdas siekti narystės Europos Sąjungoje, A. Ažubalis pabrėžė, jog „Serbija turėtų demonstruoti sugebėjimą atvirai ir demokratiškai spręsti problemas.”
Paklaustas, ar nereikėtų Lietuvai elgtis agresyviau nei dabar, ypač matant tokią Serbijos vykdomą rinkiminę kampaniją, ambasadorius D. Čekuolis atsakė, kad reikia būti tuo kuo esi, o be to nebūtina švaistyti pinigus rinkiminei kampanijai - geriau pataupyti juos tikram darbui.
„Aš esu labiau pasiruošęs apginti savo neagresyvų būdą“,- sakė diplomatas, pabrėždamas, jog vienas pagrindinių reikalavimų Generalinės Asamblėjos prezidentui yra sugebėjimas “statyti tiltus ir siekti susitarimo tarp skirtingų grupių. Prieštaravimų esą ir taip pakanka.
Beje, net ir serbų spauda nepraleido fakto, jog vienas iš kriterijų, keliamų GA prezidentui, kurį 2007-aisiais pasiūlė Globalinės Politikos Institutas, yra daugiašalio vadovavimo patirtis, kurios serbų atstovas beveik neturi. Tuo tarpu D. Čekuolis yra pirmininkavęs Jungtinių Tautų Ekonominei ir Socialinei Tarybai, dalyvavęs ruošiant Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, siekiančią jos reformos.
A. Ažubalis pabrėžė, kad vienas iš jo tikslų, kalbantis su įvairiu šalių atstovais buvo ne tik paremti D. Čekuolio kandidatūrą, bet pasistengti, kad nenukentėtų Rytų Europos grupės autoritetas. Susitikimų su kitų regionų valstybių atstovais metu buvo aišku: visi mano, jog tai turėtų būti vidinis Rytų Europos Grupės reikalas. Antraip gali buti sugriautas ilgalaikis susitarimo principas. “Serbai yra morališkai įpareigoti užleisti kelią Lietuvai”, - pareiškė ministras.
Dar viena detalė: Baltijos šalys nėra niekada pirmininkavusios Generalinės Asamblėjos sesijai, kai tuo tarpu Balkanų regiono atstovai ėjo GA pirmininko pareigas du kartus: 1997 ir 2007 metais.
Kad situacija kaista rodo ir kitas faktas: net artimiausi Serbijos kaimynai nėra patenkinti jos kandidatavimu. Tai šiomis dienomis sukėlė audringus debatus Bosnijos ir Hercegovinos prezidentūroje.
Trečiadienį protestuodamas dėl prezidento Z. Lagumdzijos remiamos Serbijos kandidatūros, atsistatydino Socialdemokratų partijos viceprezidentas Željko Komsičius. Rytų Europos grupė dėl kandidato turi apsispręsti iki birželio vidurio. Jei susitarimo pasiekti nepavyktų, 193 Jungtinių Tautų narės turėtų balsuoti pačioje Generalinėje Asamblėjoje.
Šiuo metu Lietuvos kandidatui situacija yra palanki – neoficiali apklausa rodo, kad iš 23 grupės narių 18 paremtų D. Čekuolį.