„Grįšiu po Vyriausybės valandos, pasižiūrėsiu, ar visi
dokumentai reikalingi yra ant stalo, ar visi mane tenkina, ir jei
nebus kažkokių neigiamų indikacijų, įsakymas bus pasirašytas.
Jeigu bus neigiamos indikacijos, bus atidėta vėlesniems laikams“, -
ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Palaitis.
Premjeras Andrius Kubilius sako siūlantis atidėti K. Jucevičiaus
skyrimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovu, nes
suabejota jo nepriekaištinga reputacija.
„Šiuo atžvilgiu Seimo nariai, Antikorupcijos komisija, ir dalis
visuomenės suabejojo, ar šitų standartų tokiame konkurse
laikomasi, ir todėl paraginau atidėti 14 dienų rezultatų
paskelbimus, kad per tą laiką atitinkamos institucijos, tai yra
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, galbūt Specialiųjų tyrimų
taryba, galėtų vieši nedviprasmiškai atsakyti, ar tie nuogąstavimai išsakomi spaudoje pagrįsti, ar ne“, - sako premjeras.
Antikorupcijos komisija trečiadienį pranešė turinti duomenų, kad K. Jucevičiui FNTT būnant atsakingu už slaptų dokumentų administravimą dingo per šimtas slaptų dokumentų. Komisija teigė,
jog dėl to tarnyboje pradėtas vidinis tyrimas, K. Jucevičiui esą
buvo panaikintas priėjimas prie FNTT vidaus duomenų bazės. Pats
K. Jucevičius kaltinimus neigia.
Antikorupcijos komisijai paskelbus, jog konkursą laimėjęs
K. Jucevičius gali būti atsakingas dėl esą pradingusių dokumentų
FNTT, pats K. Jucevičius tai vadina neteisingomis interpretacijomis,
anot jo, dokumentai nedingo, o trūko atžymų registruose.
„Čia yra interpretacija neteisinga. Reikia skirti du skirtingus
dalykus: dokumentų pradanginimą ir taip sakant, kai būna dokumentų
sutikrinimai ir yra daromos atžymos įslaptintų dokumentų
registruose. Tai ten tokie buvo faktai, kad 1997, 1998, 1999 metų
sutikrinimo dokumentuose trūko kai kurių atžymų“ - žurnalistams
trečiadienį brifinge FNTT sakė K. Jucevičius.
Taip pat jis teigė, kad patikrinimai buvo atliekami kiekvienais
metais. Teisėsaugininkas taip pat atskleidė, kad buvo atliekamas
patikrinimas dėl registruose dingusių atžymų. Anot K. Jucevičiaus,
patikrinimas buvo atliktas dėl faktų, o ne dėl jo asmens.
FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė BNS nurodė, jog minėto
patikrinimo metu nustatyta, kad „atsakingų asmenų patraukti
tarnybinėn atsakomybėn nebuvo, tikrinimas buvo nutrauktas“.
Pareigūnas tvirtino nežinantis, kad būtų atliekami kokie nors
ikiteisminiai tyrimai dėl slaptų dokumentų dingimo iš FNTT.
Trečiadienį atsistatydinimo pareiškimą premjerui A. Kubiliui
įteikęs vidaus reikalų ministras R. Palaitis vadovauti FNTT
K. Jucevičiui pavedė pirmadienį. Tačiau A. Kubilius trečiadienį
paragino R. Palaitį sprendimą dėl K. Jucevičiaus skyrimo atidėti
dviem savaitėms.
Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Vyriausiąją
tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl to, kad raštą apie savo
patikimumą K.Jucevičius pasirašė pats.
R. Palaitis siūlytų suvienodinti visų vidaus
tarnybų vadovų skyrimo tvarką, o ne tik keisti Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius paskyrimo
reglamentavimą.
Vyriausybei dar neapsisprendus dėl FNTT pertvarkos grupė Seimo
konservatorių, tarp kurių yra ir premjeras Andrius Kubilius, siūlo
šią tarnybą padaryti atskaitinga Vyriausybei ir Vidaus reikalų
ministerijai (VRM). Siūloma, kad tarnybos direktorių skirtų
Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu.
„Mūsų sistemoje yra pakankamai skirtingi skyrimo būdai:
generalinis komisaras yra skiriamas prezidento, Valstybės sienos
apsaugos tarnybos vadas yra skiriamas ministro, suderinus su premjeru,
kiti vadai skiriami vidaus reikalų ministro. Čia yra Seimo valia,
jei Seimas apsispręs būtent šitaip, bus būtent šitaip“, -
siūlomas pataisas įvertino dėl FNTT vadovų atleidimo iš posto
trauktis turintis R. Palaitis.
Tačiau tuo pačiu jis sakė, kad „jei vis tiktai ministrui
pavesta atsakomybės sritis, tas ministras turėtų turėti ir
svertų, kad savo atsakomybę pateisintų dabar pasitaiko atvejų, kai
ministras svertų neturi, o atsakomybė vis tiek krenta ministrui“.
Anot jo, optimaliausias variantas būtų visų tarnybų vadovų
skyrimo tvarką suvienodinti, ją reglamentuojant ne atskirais
kiekvienos institucijos įstatymais, o Vidaus tarnybos statutu.
„Žiūrint sistemiškai, viskas turėtų būti Vidaus tarnybos
statute, ir turėtų būti vieninga tvarka vidaus tarnybos
struktūroms. Vidaus tarnybos statute suvienodinti skyrimo tvarką, ir
tada būtų aišku, nes dabar kiekvienoj tarnyboj skirtinga tvarka“, -
žurnalistams Seime sakė R. Palaitis.
Ketvirtadienį Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotos
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo pataisos, kuriose
numatyta, kad FNTT yra tarnyba prie VRM, tačiau ji atskaitinga
Vyriausybei ir VRM. Pataisų autoriai - Seimo Teisės ir teisėtvarkos
komiteto (TTK) pirmininkas Statys Šedbaras, premjeras A.Kubilius,
krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, parlamentarai
Liudvikas Sabutis bei Vaidotas Bacevičius.
Šio tarnybos direktorių penkeriems metams į pareigas skirtų ir
iš jų atleistų Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu. Jis
šias pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš
eilės.
„Tarnybos direktorius tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas vidaus
reikalų ministrui ir atskaitingas Vyriausybei“, - rašoma dokumente.
FNTT vadovauti galėtų ne jaunesni kaip 35 metų
nepriekaištingos reputacijos asmenys, mokantys valstybinę lietuvių
kalbą, turintys Lietuvos pilietybę, įgiję teisės magistro
kvalifikacinį laipsnį arba vienpakopį aukštąjį teisinį
išsilavinimą ir ne mažiau kaip trejus metus dirbę vienos iš šių
institucijų - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Policijos
departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Specialiųjų
tyrimų tarnybos padalinio ar įstaigos - vadovu.
FNTT direktoriaus pavaduotojo skyrimo tvarka nekeičiama. Jį
skirtų ir atleistų vidaus reikalų ministras tarnybos vadovo
teikimu.
Projekte taip pat numatyta, kad FNTT direktorius, be kitų
motyvų, pareigų netektų ir tuo atveju, jeigu jis nesutiktų eiti
jam pasiūlytų pareigų, kai į jo einamas pareigas teismo sprendimu
grąžinamas anksčiau šias pareigas ėjęs pareigūnas.