Buldozeriu per šiltnamius

Be dotacijų, su gerokai padidintu PVM ir dar finansinį smūgį gavę nuo Europoje sukelto E.coli bakterijos sąmyšio, šildomi šiltnamiai tapo beverčiu partneriu stambiesiems prekybos tinklams ir nelygiaverčiu analogiškai lenkiškai produkcijai. Todėl šiemet ankstyvosios daržovės pradedamos auginti daug vėliau ir ne visuose šildomuose šiltnamiuose.

Iki 2007 m. valstybė kompensuodavo trečdalį energetikos sąnaudų, vėliau subsidijos buvo nutrauktos – uždraudė ES reglamentai. Daržovių augintojai ilgai laukė žadėtojo lengvatinio PVM, tačiau krizės metais jis tik padidėjo.

„ŪP“ kalbinti šiltnamių įmonių vadovai teigė nesuprantą, kodėl remiami ne visi žemės ūkio produkcijos gamintojai. Daugelis ūkių sustiprėjo, tapo konkurencingi ne tik vidaus, bet ir ES rinkoje, bet šiltnamiai palikti likimo valiai. „Kitų kultūrų augintojai gauna pigesnio žymėtojo dyzelino, o šiltnamių naudojamai energijai kompensacijų nėra. Tokios gamybos sąlygos mus baigia sužlugdyti ir kas gali paneigti, kad vėliau neatsiras puikių verslo sąlygų užsienio investuotojams“? – neslėpė nusivylimo šiltnamių įmonių kooperatyvo „Agrolit“ bei UAB „Kauno šiltadaržiai“ direktorius Vilius Jundulas.

Ne kartą Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA) prezidentas Antanas Šležas teigė, jog vartotojai pirmiausia turėtų pirkti lietuviškas, o ne įvežtines ankstyvąsias daržoves.

„Buvo sudaryta ne viena darbo grupė valdininkams įrodyti, jog šiltnamiams finansinė parama būtina. Tačiau atsakymai vis neigiami. Šiltnamių vadovai, suskaičiavę pernykštes pajamas ir išlaidas, puolė į neviltį: kam dirbti, jeigu viskas vieni nuostoliai, – su nuoskauda atsidūsta asociacijos vadovas. – Liksime be šiltnamiuose auginamų daržovių ne todėl, kad nemokame ar tingime dirbti, o todėl, kad neįmanoma išgyventi.“

Pasak A. Šležo, situaciją žino ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, todėl eilinį kartą Vyriausybei rengiamas projektas, kaip pagelbėti. Paskaičiuota, kad pakaktų bent 3 mln. Lt kasmet šilumos išlaidoms iš dalies padengti. Tam pritaria ir ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

„Šis sektorius Europoje remiamas pagal atskiras kiekvienos valstybės nuostatas, mes mažiausiai penktą kartą atitinkamoms institucijoms mėginame įrodyti, kad valstybei šiltnamių produkcija būtina. Projekte siūlysime lengvatas energetikai, tik tuomet šiltnamiai dirbs pelningai. Suprantama, parengtas projektas keliaus per daugelį institucijų, nes buvo pasisakiusiųjų prieš. Gaila, kad ne tik bendrosios ES nuostatos neleidžia tvarkytis, kaip norėtųsi“, - teigia R. Krasuckis.

Pasak V. Jundulo, ilgai buvo svarstyta, kaip susiburti į kooperatyvą, nors tai garantuoja mažesnes sąnaudas produkcijai realizuoti, lengvesnes konkurencijos sąlygas rinkoje, ES paramą ir kitas galimybes gamybos plėtrai. Galutinį sprendimą kooperuotis šiltnamių įmonės priėmė tada, kai dėl E.coli bakterijos patyrė per 3 mln. Lt nuostolių ir kompensacijų iš ES negavo nė lito. Tuomet buvo kalbama, kad pagrindinė kliūtis – nėra sukurtos gamintojų grupės.

Dabartinis kooperatyvas turėtų tapti gamintojų grupe, nes šis statusas palengvins paramos gavimą. Be to, reikia galvoti apie 2014-2020 metų laikotarpį, kuomet gamintojų grupėms ir organizacijoms parama bus kur kas intensyvesnė.

„Svarbiausias kooperatyvo tikslas – kuo mažesnėmis sąnaudomis organizuoti produkcijos realizavimą. Tačiau vos įkūrę kooperatyvą, sulaukėme neigiamų prekybos vertinimų. Antai „Norfos“ prekybinio tinklo valdybos pirmininkas Dainius Dundulis išmąstė, jog ši sąjunga kvepia monopolija ir prekybininkams teks įveikti kooperatyvo narių kartelinius susitarimus dėl supirkimo kainų, – nuostabos negalėjo nuslėpti kooperatyvo „Agrolit“ direktorius. – Auginame vis mažiau daržovių, kainas nuolat muša lenkiška, ispaniška ar olandiška produkcija, pečius slegia nežmoniškas PVM, tad neaišku, kaip pasireikš tas kartelinis susitarimas?“

Pasak V. Jundulo, teko kreiptis į Konkurencijos tarnybą. Ten paaiškino, jog karteliniu susitarimu galima įtarti tada, kai su pagaminta produkcija užimi daugiau nei 40 proc. vietinės rinkos, o pajamos ir apyvartinės lėšos prilygsta numatytiems dydžiams. Kooperatyvo nariai nė vienos sąlygos neįvykdo. O argi negalima apkaltinti pačių prekybininkų karteliniu susitarimu?

Iš kooperatyvo „Agrolit“ narių ilgavaisius agurkus augina tik „Kietaviškių gausa“. Penkiolikos hektarų plote kasmet išauginama per 6,6 tūkst. t daržovių, tačiau šiemet jų bus daug mažiau. Planuojama užauginti 5,3 tūkst. t agurkų ir apie 800 tūkst. vnt. salotų. Dėl E.coli infekcijos „Kietaviškių gausa“ pernai patyrė 1,5 mln. Lt nuostolių, o brangstanti energetika dar padidino išlaidas ir produkcijos savikainą.

Šiltnamiai praėjusius metus baigė su milijoniniais nuostoliais, tad, pasak įmonės direktoriaus Gedimino Rukšos, ilgavaisius agurkus pradėjo skinti kone mėnesiu vėliau (apie kovo 8 d.) ir šie metai parodys, kas bus ateityje. Iki šiol įmonėje priskinta apie 300 t agurkų, kuriuos prekybos tinklams parduoda po 6,5 Lt/kg.

Kaip elgsis kitos įmonės, nežinia. Jeigu „Kauno šiltadaržiai“ ir augins agurkus, tai tik gerokai vėliau. Tikėtina, kad bus auginamos ir eksportuojamos tik vazoninės gėlės.

UAB „Dembavos šiltnamiai“ agronomė Irena Butkienė teigė, jog daržoves sodins vėliau, nes dabar dar tik sėja agurkus daigams. Kasmet daigus augina patys ne tik saviems poreikiams, bet ir gyventojams. 6 ha pusiau stiklinių šiltnamių plote numatyta auginti trumpavaisius ir ilgavaisius agurkus bei pomidorus.

Audrius Juška (Anykščių r.) ir Algimantas Žemaitis (Alytaus r.) pasodino trumpavaisius agurkus, kurių pirmasis derlius bus skinamas po dviejų trijų savaičių. A. Žemaitis pasakojo, jog gėlių auginimą apribojo vien dėl energetikos kaštų. Trumpavaisių agurkų daigus pirko Lenkijoje, nes auginti patiems – per brangu. Tačiau ir perkant du daigai kainavo 95 euro centus.

UAB „Agro Neveronys“ ieško būdų, kaip išvengti šildymo sezono, nes be finansinės paramos prilygti lenkams ar olandams nėra vilčių. „Jų sąlygos verslui nepalyginamai geresnės, o pas mus šiltnamiai niekam nereikalingi. Buvusio darbų ritmo atsisakėme ir mums pasitraukus iš rinkos vartotojai neteks per 3 tūkst. t šiltnamiuose auginamų daržovių“, – įsitikinęs direktorius Giedrius Visockis. Direktorius dar neapsisprendęs, ar pasibaigus šildymo sezonui augins trumpavaisius agurkus. Vasarą jie pigesni ir pasiūla didelė, tačiau viską nulems sutartys su konservų fabrikais.

Kita versija – auginti sėklinius agurkus užsienio rinkai. „Neveronyse sutvarkyta infrastruktūra, tačiau šiltnamiams jau 30 metų ir jų atnaujinti neapsimoka. Kita vertus, nėra alternatyvių šildymo šaltinių be esamo dujų vamzdžio. Ateityje gal auginsime prieskoninius augalus, o gal atsiras kitų minčių, tačiau šiltnamių likimo valiai nepaliksime“, – teigia G. Visockas ir priduria, jog yra vilties, kad slėnyje „Nemunas“ (Kauno r.) bus statomi nauji 3 ha ploto šiltnamiai kaip „Agro Neveronių“ padalinys.

Šiltnamiai bus modernūs, šildomi biokuru, todėl išlaidos produkcijai auginti bus per pusę mažesnės. Statybų sparta priklausys nuo finansavimo ir susitarimo su partneriais, tačiau kai projektas valstybinis, parama bus teikiama ir iš ES, ir iš šalies biudžeto. „Tuomet bus galima konkuruoti su lenkais, ispanais ir olandais“, – įsitikinęs direktorius.