Jis, po nepriklausomybės atkūrimo trejus metus ir tris mėnesius vadovavęs Vidaus reikalų ministerijai (VRM), galės savo politinėje biografijoje įsirašyti faktą, kad iš visų nuo 1990 m. šiai institucijai vadovavusių trylikos ministrų poste išliko ilgiausiai.
Atsisveikinęs su visomis VRM pavaldžiomis institucijomis, penktadienio pavakare R.Palaitis, bendraudamas su lrytas.lt, prisipažino, paliekantis ministeriją ramia sąžine ir, nuo kovo 26 d., tapęs bedarbiu, pirmiausia imsis planuoti, kur pailsėti: „Anksčiau galvojau, kad vėl dalyvausiu Seimo rinkimuose Pajūrio vienmandatėje apygardoje, kur jau du kartus buvau laimėjęs, tačiau dabar labai rimtai teks tokius planus pasverti“.
- Ar nesijaučiate Prezidentūros auka ar įkaitu? Daug kas šiuo metu diskutuoja, kad, jeigu jūs nebūtumėte paklusęs šalies vadovės Dalios Grybauskaitės pageidavimui atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovus, galbūt būtumėte išsaugojęs postą ir dabar nebūtų to skandalo?
- Tikrai nejaučiu jokio aukos komplekso. Ir šiandien, kai jau esu atleistas iš ministro posto, esu tikras, kad elgiausi teisingai. Taškas. Šia tema daugiau nieko negalėčiau pridurti.
Vidaus reikalų sistema, kurioje dirba apie 25 tūkst. žmonių, viena sunkesnių. Mano treji metai ir trys mėnesiai vidaus reikalų ministro poste buvo pakankamai sunkūs bei atsakingi. Tokio gyvenimo iššūkio dar nebuvau niekada patyręs, bet džiaugiuosi, kad pavyko nuveikti nemažai darbų.
- Ar tiesa, kad FNTT vadovus atleidote be premjero Andriaus Kubiliaus žinios?
- Netiesa. Jis viską žinojo. Teigdamas, jog nieko nežinojo, politikuoja. Apskritai, visas šis išpūstas FNTT skandalas ne kas kita, o tik gryna konservatorių priešrinkiminė politinė akcija.
Man net keista, kad taip atsitiko. Dėl to tenka tik apgailestauti. Taip pat gaila ir neįtikėtina, kad Seimas ir šalies politinis gyvenimas pastaruoju metu yra tapęs nesutarimų konservatorių gretose įkaitais. Jei ryte su Seimo konservatorių frakcija sutardavome viena, tai vakare jau visi susitarimai būdavo apverčiami aukštyn kojomis.
Juk praėjusį trečiadienį Vyriausybės posėdyje visais koalicijos partneriais buvome sutarę, kad iki FNTT pertvarkos būtų neracionalu skirti naują jos vadovą. Tokiam sprendimui ir aš pritariau, bet tos pačios dienos vakarą konservatorių prezidiume vėl pasigirdo ultimatyvūs reikalavimai.
Jeigu konservatoriai koalicijoje vadovaujasi tik ultimatumais, tai kodėl kiti turėtų jiems nusileisti?
Liberalcentristai tikrai neprivalo būti ar jaustis jaunesniuoju konservatorių broliu. Mes esame lygūs koalicijos partneriai.
Blogiausia šiandien yra tai, kad po mano atsistatydinimo stabilumo ir ramybės Lietuvoje nepadaugėjo.
- O ar tai neliudija, kad jūs – tik auka, o karas politikoje tik dar labiau aršės?
- Na, nebent - aplinkybių auka. Bet dėl to nė kiek neišgyvenu, nes gyvenimas kur kas platesnis ir gražesnis, nei politika.
- Ar, nepaisant konservatorių protestų, vis dėlto apsisprendęs Kęstutį Jucevičių skirti FNTT vadovu, savo veiksmus derinote su prezidente D. Grybauskaite?
- Informavau ją ir jokių prieštaravimų neišgirdau.
- Kas lėmė, kad 2010 m. konkursą FNTT vadovo postui užimti laimėjo ne K. Jucevičius, o Vitalijus Gailius?
- K. Jucevičius per tą konkursą pasirodė gal net geriau nei V.Gailius, tačiau komisija buvo taip sudaryta, kad jo pergalę lėmė premjero A. Kubiliaus deleguoti asmenys.
- Vadinasi, A. Kubilius spaudė, kad konkursą laimėtų būtent V. Gailius ir jis yra, liaudiškai tariant, jo žmogus? Tai gal čia ir glūdi visa FNTT skandalo esmė?
- Taip, galėčiau tai patvirtinti.
- O gal konservatoriams skausmingi FNTT vadovų pasikeitimai dėl kokių nors jiems nepalankių bylų? Apie tai buvo užsiminusi ir D. Grybauskaitė.
- Tiesą pasakius, bylomis, galimai susijusiomis su konservatoriais, niekada nesidomėjau, bet jų sukeltas skandalas norom nenorom perša tokias išvadas. Ta proga galima būtų prisiminti ir vadinamąją žuvų mailiaus bylą, kuri jau pasiekusi teismą.
- Kaip jums atrodo, kas dabar laukia FNTT?
- Ši tarnyba tyrė ir tiria nusikaltimus, susijusius su ypatingai dideliais pinigais, bet ji per maža, kad atsilaikytų prieš politinius vėjus ir partijų interesus. Pagundos ją valdyti ar daryti įtaką kyla daugeliui.
Todėl FNTT būtinos rimtos struktūrinės reformos, o ne kosmetinės, kokių šiuo metu siekia konservatoriai.
Galbūt būtų tikslinga FNTT prijungti prie Specialiųjų tyrimų tarnybos, išplečiant šios veiklos funkcijas, arba išskaidyti veiklą, deleguojant ją Finansų ministerijai ir Ekonominei policijai.
- Tai gal kosmetinė pertvarka FNTT reikalinga tik tam, kad ją valdytų konservatoriai? Bent kol bus valdžioje.
- Mano galva, tai – jų didžiulė klaida. Kažin, ar po Seimo rinkimų jie formuos naują Vyriausybę.
Neatmestina galimybė, kad jų planuojamos reformos FNTT atsisuks po rinkimų prieš juos pačius.