„Tai yra netoleruotini partneriai. Jų elgesys yra bjaurus, nesąžiningas, negarbingas“, - šeštadienį piktinosi europarlamentaras Vytautas Landsbergis, sakydamas kalbą Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS - LKD) tarybos posėdyje.
V. Landsbergis apie tai, kas pastaruoju metu vyko Lietuvos politinėje padangėje, turėjo daug ką pasakyti.
Renginio metu kalbėję konservatoriai leido suprasti, kad Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vadeles tampo vadinamieji valstybininkai, buvę Valstybės saugumo departamento veikėjai. Esą pastarųjų savaičių įvykiai buvo skirti efektyviai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) veiklai paralyžiuoti ir dar labiau pagilinti žmonių nusivylimą prieš rinkimus.
Paralyžiavo kovą su „šešėliu“
Vėlyvą šeštadienio rytą Vilniaus viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“ susirinko bene visi svarbiausi TS – LKD partijos asmenys: premjeras Andrius Kubilius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, TS - LKD Politikos komiteto pirmininkas Vytautas Landsbergis, Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir kiti konservatorių politikai, kuriuos daugiau mažiau esame įpratę matyti viešojoje erdvėje.
Politikai susirinko pasidžiaugti savo pasiekimais, apžvelgti Lietuvos strateginius projektus ir pasitarti dėl artėjančių Seimo rinkimų.
Tačiau pagrindine diskusijų tema vis dėlto tapo pastarojo laiko įvykiai, kuomet konservatoriai susikirto su koalicijos partneriais Liberalų ir Centro Sąjunga (LiCS) dėl dviejų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų atleidimo iš pareigų. O vėliau – ir ministro R. Palaičio, kuris niekaip nenorėjo paklusti A. Kubiliui ir palikti savo postą.
Pirmasis kalbėjo premjeras.
„Kai pagalvoju, kaip reikėtų vienu žodžiu apibūdinti tai, ką darėme per pastaruosius tris su puse metų, aš pavartočiau vieną žodį. Tai – valymas.
Išvalėme Lietuvos ekonomiką ir finansus nuo krizės ir išlaidavimo. Valome Lietuvos energetiką nuo priklausomybės ir nuo įvairių interesų grupių. Išvalėme bankų sektorių nuo „Snoro“ banko akcininkų sukurtos finansinės bombos. Sėkmingai valėmės nuo šešėlio, kontrabandos, nelegalios prekybos turguose, Gariūnų reiškinio. Valome partijų finansavimą.
Ir štai šioje srityje sulaukėme to, ko galbūt ir nesitikėjome. Vienas iš sėkmingai veikusių šioje kovoje su šešėliu ir nelegaliais finansais instrumentų - FNTT. Šiandien jos veikla – visiškai paralyžiuota. Vadovai labai skubotai, nemotyvuotai, klaidingai pašalinti iš pareigų.
Nenoriu kartotis, bet kai iš FNTT vadovo, generolo, atima leidimą dirbti su slapta informacija dėl to, kad jis atsisakė vykdyti ministro nurodymą atleisti savo pavaduotoją, tai aš niekaip nesuprantu, ką tai turi bendro su darbu su slapta informacija. Manęs tai niekaip neįtikina“.
A. Kubilius sakė, jog nemato didelio skirtumo tarp to, ką pergyveno Lietuva 2006 – 2007 metais po mitais apipintos saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje, ir dabarties.
„Naujajam ministrui ir visai Vyriausybei teks dėti daug pastangų, kad galėtume atstatyti institucijų pajėgumą kovoti su tuo pačiu šešėliu, kad FNTT veikla galėtų grįžti į tą lygį, kurį ji buvo pasiekusi.
Galiu pasidžiaugti, kad mums pavyko pasiekti vieną dalyką – apginti konstitucinį Vyriausybės integralumą ir tai, patikėkit, labai svarbu“, - atkreipė dėmesį ministras pirmininkas.
Premjeras pridūrė, jog jam belieka apgailestauti, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė iš pirmo karto neatleido R. Palaičio.
„Nesiorientuoja, ką daro“
Seimo pirmininkė I. Degutienė mano, kad prezidentė buvo suklaidinta, kuomet neatleido R. Palaičio. Politikė stebėjosi ir piktinosi įžūliu kolegų liberalcentristų elgesiu.
„Per 22 nepriklausomybės metus nebuvo tokios situacijos, kada ministras absoliučiai nereaguoja į Vyriausybės vadovo pasisakymus, prašymus, net į priimtus teisės dokumentus, - kalbėjo I. Degutienė. - Tai turbūt normalioj demokratinėj valstybėj yra nesuvokiama, nes Vyriausybė yra kolegialus organas ir jeigu yra priimamas sprendimas, tai tau patinka ar nepatinka, tu tą sprendimą kaip ministras privalai vykdyti. Šiuo atveju ministras Palaitis to nedarė, jis demonstratyviai ignoravo premjerą.
(...) Man atrodo, kad patys liberalcentristai, duodami ministrui tokius nurodymus, nelabai orientuojasi arba nelabai suvokia, ką daro. Iš vienos pusės deklaruoja, kad toliau nori dirbti koalicijoje, tačiau iš kitos pusės daromi visi žingsniai, kad ta koalicija būtų nestipri, nevieninga, susiskaldžiusi“.
Anot I. Degutienės, Seimo darbas skandalo metu buvo tiesiog paralyžiuotas, ir politikai negalėjo tęsti svarbių darbų.
Liberalcentristai - A. Čapliko ir A. Valinsko šutvė?
Konservatorių moralinis lyderis europarlamentaras V. Landsbergis apie tai, kas vyko mūsų valstybėje pastaruoju metu, turėjo ką pasakyti.
„Kai kada daug kalbam apie teisingumą. Kai kada, ne visada. Dabar epizodiškai deklaruojam dviejų (FNTT) pareigūnų atleidimo atvejį. Iš tikrųjų jie neteisingai, ypač vadovas, atleisti. Atleido žmogų už tai, kad neįvykdė ministro (R. Palaičio) įsakymo. O metodas, kaip atleisti – turbūt nėra tokio būdo „imti ir atleisti. Neįvykdė mano įsakymo, spiriu lauk iš barščių“ - tai atimama teisė dirbti su slapta informacija.
Tai nesąmonė. Tai nieko bendra neturintys dalykai. Bet tai – mechanizmas.
Tai nereikia žaisti, kaip anie žaidžia: „Neteko teisės dirbti su slapta informacija“. Kam ta veidmainystė - „neteko“? Tu pats atėmei! Tai tavo būdas išmesti netinkamą žmogų. Tai aiškinkimės, kodėl jis netinkamas.
Ar tai, kad jis nebuvo paklusnus nuolankiai, ar dėl kokių nors kitų dalykų? Ir tada žmonėms bus aiškiau, apie ką kas kalba.
Tai nėra vieno asmens – Palaičio - klaida, kad jis atleido du pareigūnus. Tai jokia klaida! Tai yra tikslingas veiksmas. Ir ne jo vieno, o šitos (Algio) Čapliko – (Arūno) Valinsko šutvės. Palaitis kartais pasako viena, o po kelių valandų jau daro kitaip.
Jie susitarė Vyriausybėje, kad atidės (naujo FNTT vadovo) skyrimą, tada nubėgo ten kur nors pas Valinską, susišnekėjo: „Ne, pavarom jiems klizmą! Padarom. Susitarimas nesvarbu“. Nu tai yra banditai, politiniai banditai. Gatvės chuliganai.
Dar pakalbėkim apie pareigūnų reputaciją. O kokia Palaičio reputacija? Ar jis vienąkart suklydo, atleisdamas du pareigūnus? Ar yra toks sąrašas gerų darbų?
Dabar, jeigu premjeras negali atleisti ministro, tai koks čia yra valdžių išsidėstymas šitoj valstybėj? Yra ne tik formalūs surašyti Konstitucijoje ar įstatymuose dalykai. Yra akivaizdus nepadorumas. Nepadorumas, nesilaikymas žodžio, pasityčiojimas iš premjero.
Ir mums tai yra vis dar koalicijos partneriai. Na gerai, galima dėstyt pragmatiškai, kad reikia čia dar nesusipykti, dar patempti. Bet kaip visa tai atrodo iš šalies?
Žinoma, mes turime išvengti to, ką mums nori primesti: neva mes griausim koaliciją. Mes negriausim koalicijos, nes ji jau sugriauta. Ir nereikia slėptis nuo to. Apie ką mes čia kalbam? Koalicijos partneriai Seime balsuoja prieš savo partnerius. Nėra tos koalicijos. Bet yra pagrindinis marsiečių tikslas - sumaištis ir ardymas“.
V. Landsbergis partijos narius ragino nepulti prezidentės.
„Mūsų vaidmuo turėtų būt telkiantis – priešintis valdžios pagrindinių struktūrų dezintegracijai. Ir jeigu mes turime priešinti dezintegracijai, tai jokiu būdu negalime eiti prieš prezidentę. Aš labai prašau visus, kurie klauso visokių populu populu (populu – lot. žmonės), tų, kurie dabar labai lengvai varo ant prezidentės, tai prašau dar pagalvot, nes mes labai padėsime marsiečiams. Jau didesnės pagalbos marsiečiams negali būt: konservatoriai prieš prezidentę. Marsiečių darbas čia dirbamas.
Iš tikrųjų mes paveldėjom tą visagalybę - VSD ir Generalinės prokuratūros tandemas. Valantino laikai, Pociaus laikai, visa ta (Dainiaus) Dabašinsko kompanija, kuri ten valdė. Ir jie buvo jau Lietuvos valdovai. Ar tai pasikeitė? Ar ne visai? Jeigu ne visai, tai mes ir neslėpkim to“.
Tampo kaip nusidėvėjusį drabužį
„Sakote – koalicijos sėbrai. Mes manome taip pat, - po V. Landsbergio žodį tarė ministrė R. Juknevičienė. - Liberalcentristai yra įrankiai tam tikrų jėgų, apie kurias kalbėjo ir Andrius, ir kiti“.
„Marsiečiai“, - iš auditorijos prideda V. Landsbergis.
„Kam čia pseudonimais kalbėti? 2006 - 2008 metais po VSD tyrimo (dėl V. Pociūno žūties 2006 m. - red.) mes visą tą matėm. Kai kurie juos vadina valstybininkais. Tai yra grupė žmonių, kurie valdė kraštą, atidarinėdavo koja premjero duris, buvo užvaldę prezidentą.
Ir šitie žmonės, atėję prieš pusantrų metų prie liberalcentristų, žinom ir pavardes konkrečias, pradėjo dirbti patarėjais.
Mes tada kėlėm sau klausimą: „Ką tai reiškia?“ Kodėl Dabašinskas (buvęs VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas) staiga pas Čapliką, kitas veikėjas iš tos pačios komandos tapo įtakingu Vidaus reikalų ministerijoje. Ir dabar jie tiesiog neleidžia liberalcentristams išeiti iš šito sudėtingo rato.
Jų tikslas – kad žmonės dar labiau nusiviltų. Ir jiems dabar labai naudinga tuos liberalcentristus tampyti, tampyti kaip tą susidėvėjusį drabužį. Man labai gaila, kad jie patys to nesupranta“, - mintį pabaigė R. Juknevičienė.