Seimo posėdžių sekretoriate EPK vadovai įregistravo tokį
pasiūlymą Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų
įstatymo projektui, kuriam po pateikimo pritarta Seime.
Du parlamentarai siūlo, kad Seimo nariams būtų suteikiamos 45
kalendorinių dienų kasmetinės atostogos, visi Seimo nariai
kasmetinių atostogų išeitų ir iš jų grįžtų tuo pačiu laiku,
atostogos į kitus metus būtų neperkeliamos.
Projekte, kuriam po pateikimo pritarta parlamente, atostogos
nereglamentuojamos, nors Konstitucinis Teismas 2004 metų liepą
paskelbė nutarimą, kuriuo konstatavo, jog „įstatymų leidėjui kyla
pareiga įstatymu nustatyti Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų
trukmę“, o įstatyminis jų įtvirtinimas turi užtikrinti, kad
tarpai tarp sesijų nebūtų traktuojami kaip poilsio laikas.
Projektą rengusi Seimo darbo grupė fiksuotų atostogų
nusprendė atsisakyti, nes esą toks teisinis reguliavimas būdingas
posovietinėms, o ne Vakarų demokratinėms valstybėms.
Taip pat A.Salamakinas su V.M.Čigriejiene siūlo griežtesnes sankcijas už posėdžių nelankymą, taip pat sankcijas taikyti tokiu
atveju, jei Seimo narys kviečiamas neatvyksta į parlamento
struktūrinio padalinio posėdį, kuriame nagrinėjamas jo elgesys
arba jis kviečiamas duoti paaiškinimus.
Jie siūlo, kad Seimo nariui, nedalyvavusiam iš anksto
paskelbtame Seimo plenariniame posėdyje, Seimo struktūrinio
padalinio ar darbo grupės, kurios narys jis yra, posėdyje arba
neatvykusiam į Seimo struktūrinio padalinio, nagrinėjančio to
Seimo nario elgesį arba turinčio gauti to Seimo nario parodymus arba
paaiškinimus atliekamame tyrime, posėdį, darbo užmokestis už tą
dieną nemokamas.
Seime svarstomas projektas tuo tarpu numato sankcijas tik tuomet,
kai Seimo narys be pateisinamos priežasties nedalyvauja daugiau kaip
pusėje iš anksto paskelbtų balsavimų dėl teisės aktų priėmimo,
arba daugiau kaip pusę numatytų balsavimų komitetų ar komisijų
posėdžiuose. Atlyginimas būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną
praleistą posėdį.
Taip pat EPK vadovai siūlo, kad Seimo narys gautų tarnybinį
automobilį, o jį pirktų ar nuomotų kanceliarija. Siūlymas numato,
kad sutartis dėl tarnybinių automobilių pirkimo ar nuomos sudaro,
tarnybinius automobilius Seimo nariams suteikia, jų techninę
priežiūrą ir einamąjį remontą organizuoja bei apmoka Seimo
kanceliarija, o sutarčių dėl Seimo nariams skiriamų tarnybinių
automobilių pirkimo ar nuomos sudarymui taikomi teisės aktų,
reguliuojančių viešųjų pirkimų santykius, reikalavimai.
Tuo tarpu Seimo svarstomas reguliavimas - kad Seimo narys
automobilį nuomotųsi pats, o Seimo kanceliarija už tai išmokėtų
kompensaciją. Numatyta, kad šios kompensacijos maksimalų dydį
kiekvienų metų sausio mėnesį nustatytų Seimo kanceliarija,
apklausus ne mažiau kaip penkias automobilių verslo nuomos įmones
ir paskaičiavus vidutinio automobilio, kuris ne brangesnis nei 40
VMDU (87 tūkst. šiuo metu) be pridėtinės vertės mokesčio, verslo
nuomos kainos vidurkį, įskaitant pilną automobilio techninę
priežiūrą bei jo parengimą žiemos-vasaros sezonams.
Projektas, kuriam A.Salamakinas ir V.M.Čigriejienė teikia
pasiūlymus, yra jau antrasis bandymas priimti įstatymą dėl Seimo
narių veiklos reglamentavimo. Pirmasis teisininkų grupės rengtas
projektas, siūlęs gana griežtai nustatyti Seimo narių veiklos
sąlygas, rudens sesijoje po pateikimo buvo atmestas.
Naujasis jau Seime darbo grupės parengtas projektas - kur kas
palankesnis parlamentarams, jam, projektą šiek tiek priartindami
prie buvusio griežtesnio teisininkų varianto, pasiūlymą ir teikia
EPK vadovai.