„Vaistų kainos per pastaruosius dvejus metus sumažėjo tik bendrąja tvarka. Tie preparatai, kuriuos ligoniams pasiūlo vaistininkai, nebūna patys pigiausi. Todėl pacientus Lietuvoje pradėjo gydyti ne gydytojai, o vaistininkai arba tiksliau – vaistų tinklai“, - rėžė pirmadienį Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas, profesorius Liutauras Labanauskas, pristatydamas tyrimą apie Europos politikos poveikį vaistų prieinamumui mūsų šalies gyventojams.
Pigiausi vaistai nepardavinėjami
Po tyrimo, kurį atlikti užsakė Vaistų kontrolės tarnyba, L. Labanauskas, nevyniodamas žodžių į vatą, tvirtino: pagal galiojančius reikalavimus, kai vaistininkai privalo pacientams pasiūlyti ir patį pigiausią, ir patį brangiausią to paties preparato vaistą, dažniausiai būna taip, kad pigiausio įsigyti neįmanoma: „Tikiu, jog galbūt to paties pigiausio vaisto kažkur ir yra, nes Ligonių kasos tikrina, kad jo būtų, tačiau realybė ir atliktas tyrimas parodė, kad taip nėra – pardavinėjami tie vaistai, kurie vaistinių tinklui duoda didžiausią pelną.“
Pasak L. Labanausko, esant tokiai situacijai, kai vaistų tinklai tapo visagaliais, gydytojai pacientams tegali pasiūlyti gydymosi planą, o ne naudingiausius ar prieinamiausius vaistus.
„Nebūtinai vaistinių tinklai pardavinėja pačius brangiausius vaistus. Mes, medikai, pastebėjome, kad jie stengiasi pardavinėti tuos vaistus, kuriuos labiau nori parduoti. Nebūtinai jie būna patys brangiausi, tačiau duodantys didžiausią pelną. Ką slepia toks veiklos modelis, neaišku“, - svarstė L. Labanauskas.
Tokią manipuliaciją parduodamų vaistų kainomis galėjo lemti tai, kad vaistų platinimo tinklai Lietuvoje vaistus ir atsiveža, ir platina patys.
„Jei taip nebūtų, konkurencija būtų lankstesnė ir dėl to pacientams būtų tik geriau“, - įsitikinęs L. Labanauskas.
Jis taip pat teigė turįs žinių, kad pigiausių vaistų vežėjai dažniausiai susiduria su įvairiomis kliūtimis ir tie vaistai nepasiekia vaistinių.
„Kliūtis sudaro tie, kas nenori, kad tie vaistai būtų parduoti“, - mįslingai atsakė L. Labanauskas.
Jis teigė manąs, kad po atlikto tyrimo šalies valdžia turėtų susirūpinti ir sudaryti sąlygas pacientams įsigyti pačius pigiausius vaistus.
Ministerija turi savo požiūrį
Išklausęs L. Labanausko priekaištus, sveikatos apsaugos ministro Raimundo Šukio patarėjas M. Marcinkevičius kalbėjo priešingai - esą situacija dėl vaistų prieinamumo visai kitokia: „Kaip gydytojai gydė pacientus, taip ir gydo. Vaistinės parduoda tuos vaistus, kurie būna išrašyti recepte. Galbūt yra problema tik dėl nereceptinių vaistų. Pagrindinių vaistų sąrašai ES šalyse yra vienodi, todėl Lietuvoje galima įsigyti visų vaistų, kaip ir kitose ES šalyse, tik kartais skiriasi kainos. Jas lemia rinkos dydis ir vaistų įsigijimo tvarka.“
M. Marcinkevičius taip pat nesutiko su L. Labanausko pateiktais faktais, kad kartais pigiausių kompensuojamųjų vaistų vaistinėse tiesiog nebūna: „O mūsų atlikti tyrimai parodė, kad tų vaistų būna. Bet, jei koks nors preparatas turi penkiolika atitikmenų, tai visų jų vaistinėse tikrai nebus, nes neprotinga būtų laikyti tiek vaistų vienoje vaistinėje.“
Ką daryti, kad vaistinės vis dėlto nepiktnaudžiautų siekdamos kuo didesnių pelnų ir pacientams pasiūlytų pigiausių vaistų, M. Marcinkevičius prisipažino nežinąs: „O tiksliau – dabar jau padaryti nieko nebeįmanoma, nes Lietuvoje yra per daug vaistinių ir į nekompensuojamųjų vaistų rinką valstybė įsikišo tik 2009 m., kai jau buvo susikūrę patys didžiausi vaistų tiekėjų ir vaistinių tinklai.“
Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 1,4 tūkst. vaistinių. Prieš finansinę krizę jų daugiau turėjo tik Graikija.
Marcinkevičius taip pat pastebėjo, kad nepaisant tokio didelio vaistinių tinklo mūsų šalyje, jos kol kas nebankrutuoja, nes gudriai pertvarko savo veiklos krytis: šiuo metu daugelis vaistinių orientuojasi ne į vaistų, o į įvairių maisto papildų ir kosmetikos bei higienos priemonių pardavimą.
Būtina skatinti vietinius gamintojus
Tyrimas apie vaistų prieinamumą Lietuvoje parodė, kad vaistų tiekėjai ir vaistinės didžiausius pelnus turėjo 2006-2010 metais. Per tą laiką labiausiai vartojamų vaistų kainos išaugo 20-25 procentais.
Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovo Gintauto Barcio, tai lėmė ES reikalavimai, kad vaistai būtų kokybiški, švarūs, keliantys mažiau nepageidaujamų reakcijų ar komplikacijų.
Kita vertus, vaistų kainų šuolį lėmė ir PVM augimas. Iki Lietuvai įstojant į ES, vaistų PVM buvo nulinis, o šiuo metu nekompensuojamų vaistų PVM išaugęs net nuo 5 iki 21 procento.
„Kainų padidėjimui turi įtakos ir tai, kad vaistinių tinklai tiesiogiai susiję su jų tiekėjais. Todėl vienų vaistų pardavimą jie skatina, o kitų – riboja. Kitaip tariant, daro verslą“, - aiškino G. Barcys.
Jis taip pat apgailestavo, kad Lietuvoje itin mažai parduodama vietinių gamintojų vaistų. Jei prieš stojant į ES Lietuvoje buvo 18 farmacijos gamyklų, tai dabar liko tik 7-8.
„Vietinius gamintojus būtina skatinti. Jei Lietuvoje būtų daugiau pagaminama vaistų, jų kainas būtų galima gerokai sumažinti“, - įsitikinęs G. Barcys.