Tokią nuomonę Krašto apsaugos ministerijos vadovė išsakė
pirmadienį spaudos konferencijoje, kuri surengta minint aštuntąsias
Lietuvos narystės NATO metines.
„Jeigu dar bent dvejus trejus metus tęsis tokia padėtis, kokia
yra dabar su finansavimu, tai Lietuva turės apsispręsti dėl
kariuomenės dydžio. Aš manau, kad šita kariuomenė, kokia yra
dabar, yra labai nedidelė, netgi, sakyčiau, per maža, bet jeigu ir
jos finansavimo pyrage per 60 proc. sudaro išlaidos vien tik
personalo išlaikymui, tai ilgai tokios būsenos ištverti jokia
kariuomenė nelabai gali. Ji turi treniruotis, kariai turi dirbti savo
darbą, negalima vien tik pravalgyti pinigų“, - sakė
R. Juknevičienė.
Pasak jos, būtinas platesnis politinis sutarimas, kokio dydžio
kariuomenę Lietuva gali išlaikyti.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje yra 7700 profesionalių karių,
4215 savanorių.
Ministrė R. Juknevičienė taip pat pabrėžė, kad nepakankamas
gynybos finansavimas yra didžiausias iššūkis Lietuvos narystės
NATO kontekste.
„Krašto apsaugos finansavimas. Tai bene vienintelė, bet labai
svarbi negatyvi aplinkybė mūsų narystės NATO kontekste. (...)
Nenoriu būti blogu pranašu, bet jeigu klausimas ir toliau nebus
sprendžiamas, tegu ir pamažu, bet nuosekliai, visi tie teigiami
pokyčiai strateginiame lygmenyje liks be praktinio įgyvendinimo“, -
sakė ji.
Pasak KAM vadovės, geresnio gynybos finansavimo reikia ne NATO, o
pirmiausia Lietuvai.
„Tai visų pirmą susiję mūsų pačių saugumu“, - teigė
R. Juknevičienė.