„Ir praėjusiais metais, ir šiemet negavome tokio atlyginimų fondo, kokio reikia. Pagal dabartinį finansavimą, gruodžio mėnesį turėtume dirbti be atlyginimų. Pernai, ačiū Dievui, nereikėjo eiti nemokamų atostogų – „gelbėjo“ teisėjų ir kitų teismo darbuotojų ligos bei dvi jaunos mamytės, išėjusios vaikų auginimo atostogų. Taip buvo sutaupytos atlyginimų lėšos. O šiemet nežinau, ką darysime. Trūksta lėšų ir ūkio išlaidoms“, - pasakojo V. Pankauskienė.
Pasak pašnekovės, šilutiškių teisėjų darbo krūvis yra šiek tiek mažesnis, nei šalies vidurkis. Teismų, esančių didžiuosiuose miestuose, teisėjai turi žymiai daugiau darbo. Bet jie turi daugiau padėjėjų, atkrenta nemaža dalis techninio darbo. O Šilutės teisme yra tik keturi teisėjų padėjėjai, t. y. dviem teisėjams tenka tik vienas padėjėjas.
„Mes džiaugiamės turėdami tuos padėjėjus, jie yra kvalifikuoti, įgiję universitetinį teisės magistranto išsilavinimą. Tai būsimieji kandidatai į teisėjus. Turėtų būti tikrai geri teisėjai, kadangi praktikos jie jau turi“, - sakė V. Pankauskienė.
Kodėl šiais laikais vietoje trijų teisėjų jau reikia net aštuonių? Juk prieš dešimtmetį Šilutės rajone liko keliolika tūkstančių gyventojų mažiau, nes susikūrė savarankiška Pagėgių savivaldybė, tad dabar jos žmonės visus teisinius reikalus sprendžia Tauragės teisme.
V. Pankauskienė paaiškino, kad baudžiamųjų bylų šiuo metu padaugėjo tik šiek tiek. Bet teisme nagrinėjama tūkstančiai civilinių bylų, kurių tarybiniais laikais per metus nė 400 nebūdavo. Anksčiau visi gyveno valdiškuose butuose, nebuvo nuosavybės ir ginčų nebuvo, niekas nepirkdavo telefonų lizingu, neimdavo iš bankų paskolų, dabar visokie tarpusavio ginčai tarp uab‘ų ir pan. Didžiąją civilinių bylų dalį sudaro bylos dėl prievolių nevykdymo – tai mokesčiai už pastatų šildymą, už vandenį, bankams negrąžintos paskolos.
Ne taip seniai santuokas, jeigu šeimoje nebuvo nepilnamečių vaikų, buvo galima nutraukti Civilinės metrikacijos skyriuje. Dabar visa tai daroma tik teisme. Iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo žmonės, nors ir turėdami nepilnamečių vaikų, galėjo savo butą parduoti gavę iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymą, kad šeima nėra asociali, o dabar tokį leidimą išduoda tik teismas.
„Silpniausia mūsų vieta yra darbo sąlygos. Šitas teismo pastatas pastatytas apie 1900-uosius metus. Iki pastato kapitalinio remonto, 1977 metų, antrame aukšte dar gyveno žmonės. Tuo metu dirbo tik trys teisėjai, todėl patalpų pirmame aukšte užteko ir trims posėdžių sekretorėms, raštinės vedėjai, mašininkei, archyvo darbuotojai, notarui, dviem advokatams, trims teismo vykdytojams (dabar jie vadinami antstoliais. - Red.). Nors pastarieji šeši ir nebuvo teismo darbuotojais.
Šiuo metu teisme dirba 35 darbuotojai. Stinga patalpų archyvui, kabinetuose išgriovėme, ką tik begalėjome. Kabinetus įrengėme net vietoj buvusių tualetų. Mūsų teisėjai sėdi tokiuose mažuose kabinetuose, kad ištiesęs į šonus rankas gali sienas pasiekti, - pasakojo V. Pankauskienė.
Prieš kelerius metus valdžia buvo nusprendusi Šilutėje statyti Teisingumo rūmus, kuriuose po vienu stogu sutilptų teismas, prokuratūra, antstoliai, advokatai. Jau ir vieta šitai statybai buvo parinkta.
„Apie tai aš jau nebesvajoju. Bendraujant su Nacionalinės teismų administracijos darbuotojais aiškėja, kad niekas nebesiryš skirti tokias didžiules lėšas statyti naujam pastatui. Dabar kalbama, kad dabartinį teismo pastatą reikėtų kapitaliai suremontuoti, renovuoti, sujungti su kieme esančiu dar vienu statiniu“. - sakė Šilutės teismo vadovė. - Atvirai pasakius, man yra gėda, kada reikia nagrinėti bylas, o liudytojus uždaryti į tokį kambarį, kuriame sulūžusios grindys. Tai yra tiesiog nepagarba ne tik tokiose sąlygose dirbantiems, bet ir čia ateinantiems žmonėms.
Bet mes nieko negalime padaryti – trūksta lėšų. Atėjusieji į teismą jau keletą metų negali naudotis tualetu – jį turime užrakinę, nes yra visiškai surūdijusi visa santechnika. Pastato stogas kiauras, pro jį bėga vanduo, tai lopome savo jėgomis. Po užpraėjusios žiemos, kai buvo daug sniego, pradėjo slinkti stogas. Nacionalinė teismų administracija tikriausiai iš sutaupytų lėšų skyrė mums šešis tūkstančius litų, tai „Žibų“ statybos bendrovė sumūrijo, sutvirtino šitą stogą. Lyg tai žadėjo įrašyti Šilutės teismą į eilę dėl finansavimo tokiems dalykams skyrimo, bet dabar valstybei sunku, visur taupoma, todėl aš jau nieko nebesitikiu.“