Tokius pasiūlymus darbo grupė teikia išnagrinėjusi Europos
Tarybos (ET) konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio
išnaudojimo ir seksualinės prievartos ratifikavimo ir konvencijos
nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje galimybes. Vyriausybė jos išvadas
svarstys pirmadienį pasitarime.
Anot darbo grupės, norint konvenciją ratifikuoti Lietuvoje,
reikia tobulinti teisinį reglamentavimą. Pavyzdžiui, šiuo metu
Baudžiamajame kodekse kai kurie pavojingi veiksmai kol kas
neįtvirtinti kaip nusikalstami.
Darbo grupė atkreipia dėmesį, kad siekiant ratifikuoti
konvenciją, reikės kriminalizuoti naudojimąsi vaikų prostitucija,
sąmoningą prieigos prie vaikų pornografijos įgijimą naudojant
informacines ir ryšių technologijas, sąmoningą dalyvavimą
pornografiniuose renginiuose, kuriuose dalyvauja vaikai, vaikų
viliojimą seksualiniais tikslais.
Taip pat Baudžiamajame kodekse kaip nusikalstamas veikas
kvalifikuojančius požymius arba sunkinančias aplinkybes
įtvirtinti, kai nusikaltimą padarė šeimos narys, kartu su vaiku
gyvenantis asmuo arba savo valdžia piktnaudžiavęs asmuo,
kaltininkas jau anksčiau teistas už tokius pat nusikaltimus.
Anot darbo grupės, reikėtų skirti finansavimą - 300 tūkst.
litų - penkių psichologų pareigybių steigimui visuose apygardos
teismuose.
„Tai ypatingai aktuali ir skubaus sprendimo reikalaujanti, ne
vienerius metus įvairiuose lygmenyse nagrinėta problema“, - teigiama
išvadose.
Jose siūloma teisės aktais įtvirtinti, jog profesijas, kurių
atstovams nuolat tenka bendrauti su vaikais, galėtų įgyti tik tie
asmenys, kurie nebuvo teismo pripažinti kaltais už vaikų
seksualinį išnaudojimą ar seksualinę prievartą.
Taip pat rekomenduojama drausti dirbti darbą, susijusį su vaikų
auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu asmenims,
kurie teisti už nusikaltimus vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei
ar neliečiamumui, ne tik jų teistumo laikotarpiu, kaip įtvirtinta
dabar, o nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo.
Be kitų pastabų ir pasiūlymų, darbo grupė nurodo, jog
reikėtų gerinti policijos pareigūnų pasirengimą atlikti
baudžiamojo proceso veiksmus su nepilnamečiais teisės pažeidėjais
ir nukentėjusiais nepilnamečiais, taip pat tobulinti mokytojų
kompetencijas mokinio saugos ir lytiškumo ugdymo, lytinio švietimo,
seksualinio išnaudojimo prevencijos srityje.
„Dalis mokytojų neturi pakankamai kompetencijų (žinių,
gebėjimų) perteikti teorines žinias lytiškumo klausimais, nėra
tinkamai parengti kvalifikuotai teikti visapusišką ir išsamią
informaciją tokiomis jautriomis ir diskutuotinomis temomis, jų
metodinis pasirengimas taip pat nėra pakankamas sėkmingam paauglių
rengimui šeimai ir lytiškumo ugdymui“, - teigiama išvadose.