„Aš tikiu, kad kitų metų biudžete mes turėsime daugiau
galimybių spręsti ir šios srities finansavimo reikalus, nes visi
gerai žinome, kad šiai sričiai finansavimas krizės metu buvo
numatytas toks, kuris nebeatitinka tarptautinių standartų. Todėl
visiškai akivaizdu - kariuomenės veiklai neskiriant pakankamai
pinigų negali galvoti, kad kariuomenė liks tokia, kokią dabar
turim“, - antradienį Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.
Pirmadienį krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė
pareiškė, kad esant dabartiniam gynybos finansavimui po kelerių
metų gali tekti svarstyti kariuomenės mažinimo klausimą.
„Jeigu dar bent dvejus trejus metus tęsis tokia padėtis, kokia
yra dabar su finansavimu, tai Lietuva turės apsispręsti dėl
kariuomenės dydžio. Aš manau, kad šita kariuomenė, kokia yra
dabar, yra labai nedidelė, netgi, sakyčiau, per maža, bet jeigu ir
jos finansavimo pyrage per 60 proc. sudaro išlaidos vien tik
personalo išlaikymui, tai ilgai tokios būsenos ištverti jokia
kariuomenė nelabai gali. Ji turi treniruotis, kariai turi dirbti savo
darbą, negalima vien tik pravalgyti pinigų“, - sakė Krašto
apsaugos ministerijos vadovė.
Lietuva ne kartą yra sulaukusi kritikos dėl nepakankamų
išlaidų gynybai - krašto apsaugai skiriama mažiau nei 1 procentas
bendrojo vidaus produkto, nors Aljanso narės yra įsipareigojusios
siekti gynybai skirti bent 2 proc. BVP.
Vyriausybės skaičiavimu, šiemet Lietuva gynybai skirs 0,95-0,97
proc. BVP, tačiau vertinant tik KAM asignavimus ši dalis mažės iki
0,75 procento.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje yra 7700 profesionalių karių
ir 4215 savanorių. Tuo metu su Lietuva besiribojančiame Rusijos
eksklave Karaliaučiuje yra dislokuota apie 25 tūkst. karių, tai yra
aukščiausios parengties pajėgos.