Lietuva Vaisių vartojimo skatinimo programoje jau dalyvauja trejus mokslo metus – nuo 2009-2010-ųjų, dalyvaus ir ketvirtus – 2012-2013-aisiais.
Vis dėlto toli gražu ne kiekviena ikimokyklinio arba bendrojo lavinimo įstaiga ryžtasi užsikrauti papildomų rūpesčių naštą, kad jos vaikai stiprintų savo sveikatą nemokamai gautais obuoliais, kriaušėmis, morkomis, citrusiniais vaisiais ir bananais. Būtent tokį dalijamų vaisių ir daržovių asortimentą patvirtino Lietuvos žemės ūkio ministras.
Problema ir ta, kad jei minėtoje programoje švietimo įstaigos ir dalyvauja, tačiau lietuviškas obuolys jas pasiekia daug rečiau nei lenkiškas... Praėjusiais metais taip atsitiko todėl, kad obuolių, perkamų pagal Vaisių vartojimo skatinimo programą, įkainiai buvo mažesni nei netikėtai šoktelėjusi lietuviškų obuolių kaina. Problemą pernai „Ūkininko patarėjas“ iškėlė rašinyje „Kodėl už 3 mln. eurų lietuviško obuolio neįpirksi“ (balandžio 26 d., Nr. 49).
Į ją buvo sureaguota – žemės ūkio ministras patvirtino didesnį Vaisių vartojimo skatinimo programos obuolių įkainį. Tad kodėl ir dabar retas šalies ūkininkas dalyvauja minėtoje programoje – kodėl mažieji šalies piliečiai dažniau valgo ne lietuviškus dalijamus obuolius, morkas, o atvežtinius?
Turtingos šalys nedalyvauja
Didžiąją dalį – 75 proc. – lėšų, už kurias perkami vaikams dalijami vaisiai, sudaro Europos Sąjungos, likusią – šalies biudžeto pinigai.
Kovo pradžioje Lietuvą pasiekė žinia, kad 2012-2013 mokslo metais vaisių vartojimui skatinti numatyta skirti 1 mln. 291 tūkst. 300 eurų (4,45 mln. litų) Europos Sąjungos paramos.
Šiam laikotarpiui tokią paramą gavo dar 23 Europos Sąjungos valstybės. Bendra paramos suma – 90 mln. eurų (311 mln. litų). Daugiausia lėšų programai vykdyti gaus Italija (20,5 mln. eurų), Vokietija (11,6 mln. eurų), Rumunija (9,8 mln. eurų), Lenkija (9,2 mln. eurų), Prancūzija (5,6 mln. eurų) ir Ispanija (4,8 mln. eurų).
Kitais mokslo metais dalyvauti vaisių vartojimo skatinimo programoje atsisakė Švedija, Suomija ir Jungtinė Karalystė. Kodėl?
„Nes šios šalys yra turtingos – socialinė paramos problema joms nėra aktuali“, – svarsto Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros Augalininkystės skyriaus vadovė Dalia Ruščiauskienė. Įstaiga, kuriai ji atstovauja, administruoja vaisių dalijimo programos vykdymą Lietuvoje.
Dokumentų gausa ir skrupulingas jų pildymas – tokią pagrindinę priežastį, kodėl šalies švietimo įstaigos ir ūkininkai vangiai dalyvauja vaisių vartojimo skatinimo programoje, nurodė visi redakcijos kalbintieji asmenys.
Suaktyvėjo vaikų darželiai
Lietuvai 2009-2010 mokslo metais vaisių vartojimo programai skatinti buvo skirta 1,5 mln. litų europinės paramos, o panaudota tik 30 tūkst. litų. Nepanaudotos lėšos grįžo į ES biudžetą. Praėjusiais mokslo metais – 2010-2011 – iš viso paramai už vaisių ir daržovių suvartojimą mokyklose programai panaudota daugiau lėšų – apie 1,2 mln. litų, iš jų apie 0,9 mln. sudarė ES lėšos, likusius 0,3 mln. litų – Lietuvos. Tuomet programoje dalyvavo 353 mokymo įstaigos. Vaisiai buvo dalijami 6-10 metų vaikams – pradinukams.
Pasak D. Ruščiauskienės, šiais mokslo metais programoje dalyvauja dar daugiau švietimo įstaigų, taigi ir nemokamus vaisius, daržoves gauna daugiau vaikų. Į programą įsitraukusių švietimo įstaigų skaičius padidėjo 131 proc.
Tokį mastą nemaža dalimi lėmė tai, kad šiais mokslo metais vaisių vartojimo skatinimo programoje gali dalyvauti ir jaunesni nei 6 metų vaikai. Tuo suskubo pasinaudoti lėšas taupantys darželiai. Mat, užuot, pavyzdžiui, pietums ar pavakariams pirkę vaisius ir daržoves už savo lėšas, juos įsigyja pasinaudoję europine parama.
Vyrauja stambūs tiekėjai
Pasak D. Ruščiauskienės, švietimo įstaigai dalyvauti vaisių vartojimo skatinimo programoje galima vienu būdu iš dviejų: kai ji pati teikia prašymą dalyvauti programoje ir pati perka dalijamus vaisius, daržoves, tvarko atitinkamus dokumentus arba kai visa tai daro tiekėjas.
Praėjusiais mokslo metais iš 353 programoje dalyvavusių mokyklų 326 vykdė ją per tiekėjus, 27 – savarankiškai. Šįmet programoje dalyvauja 816 mokyklų, iš jų 715 – per tiekėjus, 101 – savarankiškai. Labiausiai aptarnaujamų mokyklų skaičių 2011-2012 metais padidino UAB „Smulkus urmas“ (nuo 11 iki 169) ir UAB „Sanitex“ (nuo 134 iki 219). Kitas stambus tiekėjas VšĮ „Kretingos maistas“ aptarnaujamų mokyklų skaičių 2011-2012 metais padidino nedaug – nuo 109 iki 126. Atsirado ir naujų smulkių tiekėjų, aptarnaujančių iki 20 mokymo įstaigų.
„Įsijungti į programą galima visus metus. Aktyviausiai joje dalyvauja Kauno, Šiaulių, Mažeikių miestai bei rajonai, Vilnius, Klaipėda“, – sako D. Ruščiauskienė.
Ketinantieji dalyvauti programoje privalo kreiptis į Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą. Kai tiekėjas arba mokymo įstaiga gauna patvirtinimą, jie gali pirkti dalijamus vaisius, daržoves, tačiau už savo pinigus. Per tris mėnesius Nacionalinė mokėjimo agentūra išmoka paramą, jei pateikti visi reikalavimus atitinkantys dokumentai.
Per mėnesį - kilogramas dokumentų
„Per mėnesį susikaupia kilogramas dokumentų, – nepavydėtiną Golgotos kelią, kurį reikia įveikti, kad nemokamai padalytum vaisius vaikams, nurodo vieno iš stambiųjų tiekėjų – UAB „Samsonas“ didmeninės prekybos vadovas Andrius Lepinaitis. – Daug vargo, kol sutvarkai visus dokumentus. Kadangi tai europiniai pinigai, sąskaitos turi sutapti cento tikslumu. Būtina nurodyti, kiek vaikų tą ar kitą dieną gavo vaisius, daržoves, be to, kokį jų kiekį, kelissyk tikrinti, taisyti „popierius“. Visa tai atbaido dalyvauti programoje, bet dėl vaikų gerovės aukojamės.“
Pasak D. Ruščiauskienės, stambieji tiekėjai turi didesnes galimybes tiekti vaisius ir daržoves švietimo įstaigoms. Stambiųjų tiekėjų transportavimo išlaidos mažesnės negu ūkininkų todėl, kad jie pristato visus maitinimui skirtus produktus. „Ar ūkininkui apsimoka savo ūkyje užaugintus vaisius, daržoves savo transportu vežioti kelioms švietimo įstaigoms, gerokai nutolusioms viena nuo kitos, kai vienai mokymo įstaigai reikia labai mažų kiekių? Į šį klausimą turėtų atsakyti jis pats“, – teigia D. Ruščiauskienė. Ji mini vienintelį ūkininką, kuris panoro dalyvauti vaisių vartojimo skatinimo programoje, t. y. tiekti juos mokymo įstaigoms. Tai esąs Eugenijus Gutauskas iš Lazdynės kaimo, Babtų seniūnijos, Kauno r.
Vengia papildomos naštos
„Nedalyvausiu šioje programoje, nes kelias valandas pavėlavau į tą vežimą...… Nespėjau į viešųjų pirkimų konkursą, nes keliomis valandomis vėliau, nei jis prasidėjo, iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros gavau patvirtinimą, kad esu tinkamas dalyvauti programoje.
Pats kaltas – per vėlai kreipiausi su prašymu į agentūrą, nes per vėlai sužinojau apie sąlygas“, – teigia ūkininkas E. Gutauskas. Jis labai nesigaili, kad nespėjo į vežimą... Neva gerai nebuvo įsigilinęs į visas aplinkybes, kuriomis būtų tekę tiekti vaisius, daržoves mokykloms. Ogi jos norinčios, kad vaisių, daržovių dalijimo programos dokumentaciją tvarkytų tas, kas juos tiekia. „Tiekėjo laukia ne tik sudėtingas dokumentų tvarkymas – reikia ir nemokamai nuvežti mokykloms, darželiams vaisius, daržoves! Švietimo įstaigos sako neturinčios darbuotojų, kurie tvarkytų vaisių dalijimo apskaitą, iš tiesų turi, bet nenori užsikrauti papildomos naštos“, – pastebi E. Gutauskas.
Su apmaudu priduria, jog tik kartą per metus švietimo įstaigos rengia viešuosius pirkimus vaisių dalijimo programos paslaugoms pirkti: jis, darbo nebijantis žmogus, pildytų ir minėtąją dokumentaciją.
Patenkinti ir tėvai, ir vaikai
„Nedalyvauju vaisių vartojimo skatinimo programoje tiekdama produktus. Jei dalyvaučiau, mūsų ūkyje užauginta produkcija dėl sąnaudų būtų neįperkama! Juk vežioti tektų mažus kiekius dideliais atstumais, o kiek kuras kainuoja?! Kam reikia mūsų produkcijos, patys mus susiranda!“ – teigia Panevėžio r. Upytės kaimo ūkininkė Milda Mikelionienė. Ji patenkinta, kad jos abu vaikai Upytės pagrindinėje mokykloje gauna nemokamai dalijamų vaisių, pieno produktų: – Nors namuose savų vaisių pakanka, tačiau ne visada juk nuperki vaikams citrusinių. Jei vaikai mokykloje nesuvalgo gauto apelsino, mandarino, banano, parsineša juos į namus. Parsineša ir sūrelį, jogurto. Džiugu, kad Upytės mokykloje neparduodami čipsai, fantos, o dalijami obuoliai, kriaušės, mandarinai, apelsinai, bananai, pieno produktai.“
Lietuviški brangesni už lenkiškus
„Samsono“ didmeninės prekybos vadovas A. Lepinaitis, paklaustas, ar jo atstovaujamos įmonės vaikams dalijami obuoliai, daržovės yra lietuviški, ar užsieniniai, sako: „Morkos – lietuviškos, jas įsigyjame iš šalies ūkininkų. Obuoliai iki šio mėnesio taip pat buvo lietuviški. Juos pirkome iš vienos ūkininkės. Ji sutiko mums obuolius parduoti tokia pačia kaina, kaip lenkiškų obuolių.
Lenkai skambino ir klausė, kodėl neperkame jų obuolių. Esame už lietuvišką obuolį – mieliau savą valgyti!.. Tačiau jau mėnuo, kai esame priversti pirkti ir dalyti lenkiškus obuolius, nes toji ūkininkė jau neturi, o kiti šalies ūkininkai, kaip ir ankščiau, užkėlę kainas. Pasak jų, obuolius geriau apsimoka parduoti turguje. Vis dėlto jei lenkai sugeba obuolius užauginti pigiau, ir mūsų ūkininkai turėtų sureaguoti...“
Vaisių skatinimo programos obuolių kilogramo įkainis praėjusiais mokslo metais buvo 1,15 Lt, dabar jis – 3,30 Lt. Pernai spalio 10 d. žemės ūkio ministras patvirtino ir kitus dalijamų sveikatos gėrybių įkainius: kriaušės – 3,50 Lt/kg, morkos – 1,50 Lt/kg, bananai – 3,90 Lt/kg, citrusiniai – 3, 50 Lt/kg.
Tėviška Kauno rajono savivaldybė
Kauno rajono savivaldybė – tėviško rūpinimosi vaikais pavyzdys. „Praėjusių metų gruodį savivaldybei pakvietus aktyviausi ekologinę žemdirbystę praktikuojantys rajono ūkininkai Rima Jasukaitienė, Audrius Račickas, Algirdas Bunevičius, Zita Rimkienė dalyvavo susitikime su Kauno rajono Švietimo centro ir Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus atstovais. Susitikimo metu tarp jų ir maitinimą organizuojančių įmonių užsimezgė konkretūs ryšiai.
Raudondvario, Vilkijos, Karmėlavos gimnazijoms šįmet sudaryti valgiaraščiai su patiekalais, pagamintais iš ekologiškų produktų, – pasakoja Kauno rajono mero pavaduotoja Vilma Kasperavičienė. – Kovo 16 d. rajono savivaldybėje jos vadovų iniciatyva vėl rinkosi ūkininkai. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ragino smulkesnius ūkius kooperuotis įgyvendinant pieno ir vaisių vartojimo skatinimo programas, kad ši produkcija ugdymo įstaigas pasiektų organizuotai. Minėtose programose šiuo metu dalyvauja 51 Kauno rajono ugdymo įstaiga – visos mokyklos, turinčios ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ir pradinių klasių mokinių. Nemokamus pieno produktus bei vaisius Kauno rajone iki 5 kartų per savaitę gauna 5 409 vaikai: 1 761 ikimokyklinukas, 634 priešmokyklinukai, 3 014 pradinukų.