Seimas priimtais teisės akto pakeitimais buvo nutaręs netaikyti šio įstatymo nuostatų politinių partijų vykdomiems pirkimams.
Kaip teigiama dekrete, politinių partijų išskyrimas iš kitų, leidžiant joms, nors ir atitinkančioms visus perkančiosios organizacijos požymius, nesivadovauti Viešųjų pirkimų įstatymu, būtų objektyviomis aplinkybėmis nepagrįstų privilegijų teikimas.
„Kaip ne kartą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas, privilegijų, kurios negali būti pateisinamos objektyviais, pakankamai svariais teisinės padėties skirtumais, suteikimas yra nesuderinamas su Konstitucijoje įtvirtintu asmenų lygybės principu“, – rašoma dokumente.
Tačiau šalies vadovė sutiko, kad politinės partijos yra specifiniai juridiniai asmenys, o veikla, skirta politinėms kampanijoms organizuoti ir vykdyti, pasižymi tam tikrais ypatumais, iš kurių visų pirma reikia paminėti ribotą politinės kampanijos laikotarpio trukmę, politinių partijų finansavimo tvarką ir kitus Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatyme numatytus politinių partijų veiklos suvaržymus.
Dėl šios priežasties prezidentė pasiūlė įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad apie pirkimą galėtų būti neskelbiama, kai būtų perkamos reklamos, leidybos ir spausdinimo paslaugos tik politinės kampanijos vykdymo tikslais.
Po valstybės vadovės dekreto pristatymo už tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos būtų svarstomos iš naujo balsavo 92 Seimo nariai, už siūlymą pataisas laikyti nepriimtomis – 9 parlamentarai. Pritarus pirmajam pasiūlymui, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Ekonomikos komitete. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – kovo 29 d.