Nuo kovo 26-osios R. Palaitis nebeina vidaus reikalų ministro
pareigų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė jo atsistatydinimą ir
pasirašė dekretą dėl R. Palaičio atleidimo nuo kovo 26 d.
Laikinai, kol bus paskirtas naujas vidaus reikalų ministras,
šias pareigas pavesta eiti sveikatos apsaugos ministrui Raimondui
Šukiui.
Kovo 13 d. Seimo narių grupė inicijavo interpeliaciją tuomečiam
vidaus reikalų ministrui R. Palaičiui. Parlamentarai pareikalavo
paaiškinti ministro sprendimus bei veiksmų motyvus ir prisiimti
atsakomybę už savo veiklą.
Interpeliacijos iniciatoriai prašė ministrą nurodyti, kokiais
„kitais duomenimis“, išskyrus tyrimo poligrafu išvadas, ministras
rėmėsi priimdamas sprendimą dėl leidimo dirbti su įslaptinta
informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovams
Vitalijui Gailiui ir Vytautui Giržadui panaikinimo.
Interpeliacijos iniciatoriai prašė ministrą atsakyti, kokiu
juridiniu pagrindu remdamasis jis nusprendė vadovautis būtent
neigiamos tyrimo poligrafu išvados rezultatais, kokiais argumentais
remiantis V. Gailiui leidimas dirbti su įslaptinta informacija buvo
panaikintas ne iš karto gavus tyrimo poligrafu išvadas, o tik po
tam tikro laiko.
Parlamentarai įžvelgia galimą poligrafo naudojimo pažeidimą.
„Prašome ministrą atsakyti, kodėl galimai pažeidžiant Lietuvos
Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo nuostatas, nesant
objektyvių duomenų dėl neteisėtos veikos, vidaus reikalų ministras
davė sutikimą dėl minėtųjų pareigūnų patikrinimo poligrafu?“ -
klausiama interpeliacijos tekste.
Taip pat buvo norima išsiaiškinti, dėl kieno kaltės buvęs FNTT
pareigūnas V. Giržadas nei iki teisės dirbti su įslaptinta
informacija netekimo, nei iki šiol nėra nustatyta tvarka
supažindintas su Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie
Krašto apsaugos ministerijos tyrimo poligrafu išvada.
Interpeliacijos iniciatoriai teiravosi, kodėl FNTT pareigūnams
V. Gailiui ir V. Giržadui leidimas dirbti su įslaptinta informacija
be jokio tarnybinio patikrinimo panaikintas 2012 m. vasario 14 d.
pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas,
teigiančias, kad „asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui
neišduodamas, jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja
narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas
arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis
netinka darbui su įslaptinta informacija“.
R. Palaičio buvo prašoma atsakyti, kodėl ministras FNTT vadovus
V. Gailių ir V. Giržadą viešai kaltino padarius nusikaltimą -
melavus ir neteisėtai paskleidus informaciją, nustatyta tvarka
neatlikus tarnybinio tyrimo ir nesant teismo sprendimo.
Interpeliaciją pasirašę Seimo nariai klausė, kokiu juridiniu
pagrindu vadovaudamasis ministras R. Palaitis viešai atskleidė
tyrimo poligrafu V. Gailiaus ir V. Giržado rezultatus.
Jie taip pat prašė ministrą atsakyti, kokia oficialia
informacija ar dokumentais remdamasis jis tiek viešoje erdvėje,
tiek Seimo Antikorupcijos komisijoje teigė, neva dėl informacijos
apie banko „Snoras“ padėtį „nutekinimo“ iš Lietuvos „išplaukė“
milijardas litų.
Seimo statutas numato, kad nepasitikėjimo procedūrai inicijuoti
reikia surinkti ne mažiau kaip 29 Seimo narių parašus.