Pakaks nubrėžti pasienio liniją ir apstatyti ją stulpais su arklio (aukštaičių simbolio) ir meškos (žemaičių simbolio) skulptūromis. O tada jau Šiaulius plūste užplūsią turistai, trokštantys išvysti „ant rubežiaus” esantį Saulės miestą!
Net istorikai trauko pečiais: kokios Mėnulio fazės ar magnetinės audros paveiktam išminčiui kilo ši beprotiška idėja?
Bet ką daryti politiniams kūrėjams, kuriems mintys kirbėte kirba, o rankos niežėte niežti?
Patariu: tęskite pirmojo Šiaulių padalijimo programą!
„Svarbiausia – žmogus!” – tokį brukote šiauliečiams per pastaruosius savivaldos rinkimus, bet nutylėjote, kad visuomenę dalijate į žmones ir rinkėjus.
Žmonių sąrašo neskelbėte, bet galima nuspėti, kas tie Šiaulių žmonės iš didžiosios Ž.
Tai – viską renovuoti besistengiantis statybinių medžiagų pardavėjas V.Japertas, uošvės (kuri jam ne giminaitė) žemę kapinėms kosminėmis kainomis „prastūmęs” G.Mikšys, bibliotekininkes ir darželio auklėtojas badui pasmerkęs, o sau iš sargo būdelės vaistinę susimeistravęs V.Damulevičius, dar būrelis paprastų ir koncesinių draugų, giminaičių.
Užsakykite, mere, dar vieną 500 arba 700 tūkstančių litų kainuojančią galimybių studiją. Juk tokiems kūriniams, kurių autoriumi ne kiekvienas abiturientas sutiktų būti, jau išleidote ne vieną milijoną.
Nors miestui naudos nebus, Žmonių sąrašą tikrai praplėsite bent vienu.
Ir prakaituoti pučiant sąmatą arklio skulptūrai briliantinėmis akimis, gintariniais dantimis ir auksinėmis kanopomis nereikės.