Ministrų kabineto posėdyje Vyriausybės atstovė Strasbūro
teisme E. Baltutytė sakė, kad šis teismas savo praktikoje pabrėžia
vaiko ryšio su biologiniais tėvais svarbą. Be to, pasak
teisininkės, teismas gali neigiamai įvertinti aukštų politikų
pasisakymus.
„Europos Žmogaus Teisių Teismas ne tik griežtai pasisakys dėl
to, kad iki šiol neįvykdytas teismo sprendimas grąžinti dukrą
mamai, bet jis taip pat vertina, ar valstybė pati prie to
neprisideda, kad nutraukiami vaiko ryšiai su tėvais“, - sakė
E. Baltutytė.
„Pagal Teismo praktiką, svarbiausia yra vaiko ryšys su
biologiniais tėvais ir bet kokia laikina globa gali būti išimtinis,
laikinas institutas ir tik labai išimtinais atvejais valstybė gali
atimti teisę gyventi su biologiniais tėvais“, - kalbėjo
teisininkė.
Metinę ataskaitą pristačiusi E. Baltutytė Vyriausybės narius
informavo, kad Vyriausybė savo poziciją L. Stankūnaitės prieš
Lietuvą byloje turi pateikti iki gegužės pabaigos.
„Tai, kas dabar vyksta, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo
praktiką, yra visiškai žmogaus teisių požiūriu nepriimtina
situacija“, - teigė ji.
Pasak E. Baltutytės, valstybė Strasbūro teismo gali būti
pripažinta atsakinga už tai, jei vaikais per tam tikrą laiką
praranda ryšį su savo tėvais.
E. Baltutytės teigimu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijos pažeidimus tiriantis teismas savo
sprendime taip pat gali cituoti politikų pasisakymus, jei tokie
pasisakymai „trukdo mūsų nacionalinio teismo sprendimo įvykdymui“.
„Europos Žmogaus Teisių Teismas, bijau, kad nesupras nei tų
aistrų, nei mūsų pasidalinusios visuomenės įsitikinimų viena ar
kita tiesa. Reikėtų į tai atkreipti dėmesį“, - sakė ji.
Kėdainių rajono apylinkės teismas dar praėjusių metų
gruodžio 16-ąją nusprendė D. Kedžio sesers, Kauno apygardos teismo
teisėjos Neringos Venckienės globojamą mergaitę perduoti jos
motinai, tačiau sprendimas iki šiol neįvykdytas.
Praėjusį penktadienį bandant vykdyti teismo sprendimą Kedžių
namuose įvyko susistumdymas, kuris buvo nufilmuotas ir sukėlė daug
aistrų visuomenėje.