Tačiau iš tiesų dabar driokstelėjo taip, jog iškart pasidarė saldu, nutilo net ir kranų dainos. Turiu galvoje Seimo pirmininkės viešai išsakytą pasiūlymą palikti L. Stankūnaitei savo dukrą globoti N.Venckienei ir Kedžiams. Taip esą bus geriau pačiai mergaitei, todėl mylinti motina tarsi ir privalėtų aukotis.
Tai būtų saliamoniškas sprendimas, - bando įteigti mintį Seimo pirmininkė, perpasakojusi Biblijos pasažą apie Saliamono išmintį ir jo pateiktą motinos meilės testavimo pavyzdį. Tiesa sakant, šis siužetas pastarosiomis dienomis buvo perpasakotas tiek kartų, jog iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog Lietuvoje prasidėjo Biblijos studijų bumas.
„Mamyte, kas yra tas Salmoliamomas“, - vakar kieme girdėjau praskriejantį pro šalį, iš kažkur vėjų atpūstą klausimą. Galima daiktas, netrukus šis personažas pradės sapnuotis žmonėms masiniu epideminiu pavidalu; įtaiga – didelis dalykas.
I. Degutienė, be jokios abejonės, yra perspektyvi, dar neišnaudojusi visų savo galimybių politikė. Būtent šiai iškiliai moteriai, jeigu man būtų leisti teikti prizus, skirčiau banalybių sakymo čempionės titulą arba net pripažinčiau tokio žanro rekordininke. Taip sakydamas tikrai neturiu užslėpto noro pašiepti ar tretiruoti žinomą žmogų. Žinia, politika yra banalybių tiražavimo menas, o kitas pridurdamas dar pasakytų, jog apskritai didžiosios, žmonių minias apjungiančios tiesos yra paprastos ir banalios.
Taigi dėl Seimo pirmininkės garbės reikia pastebėti: ji dažniausiai kalba negudraudama, nesislapstydama už svetimos nugaros. Todėl ypatingai nustebino ta tirada, kurią čia dabar ir bandau išlukštenti.
Kaip atrodo, Seimo pirmininkės pasiūlymas yra „saliamoniškas“ ta ypatinga prasme, jog likimo išbandymų mėtoma L. Stankūnaitė raginama prisiimti dar ir naštą už įtakingų politikų veiklos broką, silpnadvasiškumą, galų gale už jų savanaudiškumo paskleistą dvoką. Iš tiesų saliamoniškas sprendimas kvadratu, kratantis atsakomybės naštos, siekiant atstatyti šiandien raktine pozicijas valstybėje užimančių politikų pradėjusią švinkti reputaciją. Neva visus išgelbės L. Stankūnaitės auka.
Nieko nekalbėsiu apie motinos meilę, motinystės teises. Labai jau nešvankus tokiai kalbai kontekstas yra minėtoji I. Degutienės poringė, neabejotinai užimsianti ypatingą vietą pasisakymų istorijoje. Iš tiesų, svarbiausias čia yra vaikas, tetulių apsuptyje pasakojantis vis šiurpesnes istorijas.
Praėjusį kartą girdėjome pasakojimą apie motiną, su peiliu rankose verčiančią kūdikį atsiduoti iškrypėliams, kitą sykį išgirsime naujieną apie motiną su pjūklu rankose. Kad dėmesys neatbuktų, kaskart bus reikalingi vis šiurpesni ir šiurpesni potėpiai. Be to, gyvenimas nestovi vietoje, viskas vystosi.