Generalinė prokuratūra pageidauja K. Michailovą teisti pagal Baudžiamojo kodekso 100 straipsnį. Iki gyvos galvos už žudynes Medininkuose nuteistam Latvijos piliečiui prokurorai pageidauja pateikti kitus kaltinimus, esą vyras Lietuvoje ir Latvijoje vykdė nuolatinį šių valstybių gyventojų persekiojimą ir juos žudė.
Generlinio prokuroro Dariaus Valio vasario 21 d. pateiktame Europos arešto orderyje yra nurodoma, kad K. Michailovas nusikaltimus vykdė ir Latvijoje, tačiau vyras šioje šalyje bausmę jau yra atlikęs. „Todėl K. Michailovo perdavimas už veiksmus prieš Latvijos Respubliką neleistinas“, - rašoma latvių atsakyme.
K. Michailovo advokato Arūno Marcinkevičiaus teigimu, šis atsakymas iš Latvijos reiškia, kad neįmanoma teisti jo ginamojo pagal 100 baudžiamojo kodekso straipsnį, nes kaltinimus jam bandoma pateikti ne tik dėl nusikaltimų Lietuvoje, bet ir Latvijoje. „Kaltinimai nėra skaldomi. Jie tokiu atveju turi pateikti jam naujus kaltinimus. Ar jūs juos girdėjote“, - per paskelbtą pertrauką žurnalistams sakė A. Marcinkevičius.
Pats K. Michailovas kategoriškai nesutiko, kad būtų teisiamas už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui.
„Kategoriškai nesutinku, nes aš niekada nevykdžiau ir nevykdau jokių nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus ar pačią valstybę. Taip pat niekada nedariau jokių nusikaltimų prieš Latvijos piliečius. Kelti man naują bylą nėra jokio pagrindo, nėra nei naujų faktinių aplinkybių, nei mano kaltės įrodymo“, - yra sakęs jis.
A. Marcinkevičiaus teigimu, teisti K. Michailovą dėl šių nusikaltimų neįmanoma teisiškai.
„100-asis Baudžiamojo kodekso straipsnis Lietuvos baudžiamajame kodekse atsirado 2003 metais. Jis buvo suformuluotas vykdant Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, t.y. ratifikavus 1998 m. Romos kriminalinio tribunolo statutą. Lietuva tai padarė 1993 metais. O šio statuto septintajame straipsnyje yra aiškiai pasakyta, kad jis galioja tik nuo šios tarptautinės konvencijos pasirašymo dienos, nuo 1993 m. ir atgal netaikomas netgi tiems nusikaltimams, kurie turi neabejotinai visus aiškius tokių baisių nusikaltimų požymius“, - lrytas.lt aiškino A. Marcinkevičius.
Nuosprendis 43 metų Latvijos piliečiui buvo paskelbtas pernai gegužės 11 d. K. Michailovui ne tik skirta didžiausia galima bausmė, įkalinimas iki gyvos galvos, bet ir patenkintas prokuratūros ieškinys - 2,3 mln. litų.
Per Medininkų pasienio punkto užpuolimą 1991 m. liepos 31 d. buo nužudyti Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius.
Sunkiai sužeistas Vilniaus muitinės inspektoriaus Ričardas Rabavičiaus mirė rugpjūčio 2-ąją. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas buvęs muitininkas Tomas Šernas.
K. Michailovas yra vienintelis nuteistasis Medininkų byloje. Prokurorų teigimu, tyrimas dėl kitų įtariamųjų - taip pat buvusių omonininkų - būrio vado Česlavo Mlyniko ir šio būrio milicininkų Andrejaus Laktionovo bei Aleksandro Ryžovo - yra atskirtas ir tęsiamas toliau. Juos Rusija išduoti atsisako.
Nors nuo nusikaltimo padarymo praėjo jau daugiau nei 20 metų, senatis šioje byloje nebus taikoma.
K. Michailovo gynėjams paprašius skirti laiko susipažinti su atsakymu iš Latvijos, apeliacinių skundų nagrinėjimuose paskelbta pertrauka iki balandžio 25 d. Anot A. Marcinkevičius, Generalinė prokuratūra apgavo kolegas iš Latvijos. "Buvo kalbama, kad jie nori K. Michailovui pakeisti kaltinimus, tačiau latviams nusiuntė prašymą, kuriame teigiama, kad prašoma tik kaltinimų ribų praplėtimo. Tai visiškai du skirtingi dalykai", - lrytas.lt po teismo posėdžio sakė nuteistojo gynėjas.
Trečiadienį teismas taip pat išnagrinėjo du K. Michailovo ir jo gynėjų pateiktus prašymus. Nuteistasis ir jo advokatai teismo prašo pakeisti vyrui kardomąją priemonę ir išleisti jį į laisvę, o apkaltinamąjį nuosprendį jam panaikinti. Savo prašymus K. Michailovas ir jo gynyba grindžia tuo, kad nusikaltimai dėl kurių yra nuteistas Latvijos pilietis yra įvykdyti 1991 metais, tai yra daugiau nei prieš 20 metų.
"Praėjus 20 metų terminui apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, todėl nėra pagrindo taikyti kardomąją priemonę, jau nekalbant apie suėmimą", - teigiama gynybos prašyme.
A. Marcinkevičius garantuoja, kad ši byla pasieks Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre ir jame K. Michailovas iš Lietuvos prisiteis ne litą ir ne du. "Kur tai matyta, kaltinimai pateikinėjami atbuline data, žmogus kaltinamas sistemingu žmonių persekiojimu ir žudymu, kai jis, tos pačios bylos duomenimis, Lietuvos teritorijoje iš viso buvo tik 12 val., dalis įkalčių kažkur dingo, tarp jų ir T. Šerno pirmasis liudijimas, kuriame jis aiškiai nurodo šaudžiusį asmenį, M. Balako ginklas buvo parduotas aukcione, mes po 20 metų nuvažiavę prie vagonėlio, ten randame gilzių. Kaip jie tyrė tą bylą, nesuprantu", - prokuratūros darbu stebisi A. Marcinkevičius.