Į Generalinę prokuratūrą pernai rugsėjį kreipėsi Kultūros ministerija. Ji paprašė išsiaiškinti, kas kaltas, kad biudžetinė įstaiga Klaipėdos dramos teatras prarado turtą ir patyrė mažiausiai 214 tūkst. litų žalą.
Ministerija, atlikusi auditą teatre, nustatė, kad pagal investicinį projektą vykdant pastato Klaipėdoje Teatro g. 2 avarinės būklės likvidavimo ir rekonstravimo darbus dalis pastato 2010 metais buvo nugriauta, tačiau didžioji dalis statybinių ir kitų medžiagų, likusių demontavus ir išardžius pastatą, nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka fiksuotos ir įtrauktos į buhalterinę apskaitą.
Taip pat nebuvę aišku, kur ir kokiems tikslams jos panaudotos, kadangi vidaus audito metu ir vėliau įstaigoje atlikus likučių patikrinimą buvo rastas tik nedidelis jų kiekis.
Teatro pastato rekonstrukcijos darbus atlieka bendrovė „Pamario restauratorius“.
Ji tuokart informavo, jog visi pastato demontavimo darbai buvo atlikti pagal rekonstrukcijos projekto reikalavimus.
Oficialiai patvirtintame investiciniame projekte „Klaipėdos dramos teatro pastato Klaipėdoje, Teatro g. 2 avarinės būklės likvidavimas ir pastato rekonstravimas“ nurodyta, jog vykdant griovimo-ardymo darbus, bet kokias atliekas ir statybinį laužą rangovas privalo išvežti į paskirtą ir patvirtintą vietos valdžios sąvartyną.
Prieš pradedant avarinės būklės pastatų ardymo darbus ar vykdant juos, kokių nors kitų Dramos teatro administracijos, teatro steigėjo ar projekto užsakovo nurodymų dėl statybinio laužo panaudojimo nebuvo gauta. Todėl darbai įvykdyti pagal projekto reikalavimus.