Tokią padėtį portalo lrytas.lt korespondentai ir Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inspektorius rado Vilniaus mikrorajonuose antradienį, praėjus trims dienoms po sukrečiančios tragedijos Kaune, kai gaisro metu žuvo vienas jaunuolis, 11 buvo sužeisti.
Net 93-ju numeriu pažymėto namo Žirmūnuose (ten 2007 metais per gaisrą žuvo 7 žmonės) gyventojai iki galo neišmoko skaudžios pamokos.
Kilus gaisrui, bene kas antro sovietmečiu pastatyto daugiaaukščio gyventojai atsidurtų mirtinuose spąstuose. Ugnies įkaitais jie save pavertė patys, užgriozdę ar užtvėrę išėjimus į avarines laiptines ir bendro naudojimo balkonus, išmontavę priešgaisrines kopėčias, išdraskę vandens žarnas, pristatę kieme automobilių, užtveriančių kelią ugniagesių technikai.
Žinoma, versti kaltę vien gyventojams būtų neteisinga, yra ir objektyvių priežasčių. Žmonės neturi kur pastatyti automobilių, tik kiemuose.
Balkonus įstiklino, avarines laiptines ir bendro naudojimo balkonus daugelis užtvėrė saugodamiesi nuo vagių ir valkatų.
„Gyventojai pateko į prieštaringą situaciją. Apsisaugoję nuo vagių, jie užtvėrė sau kelius išsigelbėti gaisro atveju“, – apgailestavo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) viršininko pavaduotojas Alvydas Balčytis.
Užrakinti avariniai išėjimai
Kartu su Vilniaus apskrities PGV priešgaisrinės priežiūros skyriaus prevencinės veiklos poskyrio vyresniuoju inspektoriumi Rimu Girdzijausku žvalgėmės po Vilniaus rajonus, kuriuose gausu sovietinės statybos daugiaaukščių.
Būtent tokiuose namuose ir kilo gyvybių pareikalavę gaisrai: Kaune praėjusį sekmadienį ir Vilniuje prieš 5 metus. Pirmiausia atvykome prie 93-ju numeriu pažymėto namo Žirmūnų gatvėje.
2007 m. kovo 11-sios rytą čia kilo tragiškas gaisras. Žuvo 7 žmonės, skubios pagalbos prireikė net 32 vilniečiams, 11 iš jų buvo vaikai – nuo trijų mėnesių iki 17 metų. Galbūt aukų būtų išvengta, jei devynaukščio gyventojai būtų galėję išsigelbėti pro priešgaisrinę laiptinę. Tačiau ji buvo užgriozdinta, neveikė dūmų šalinimo sistema.
Šį antradienį įsitikinome, kad gyventojai pasimokė iš skaudžios nelaimės, bet – ne iki galo. Avarine laiptine jau galima naudotis, sudėti plastikiniai langai.
Tačiau visuose aukštuose išėjimai į avarinę laiptinę užrakinti pakabinamomis spynomis, o paskutiniame, devintajame, kelias į nusileidimo angą užtvertas spintele. Prie pat avarinės laiptinės esančio buto šeimininkas Artūras teigė, kad laiptines tenka rakinti nuo įkyriai landžiojančių valkatų.
Paklaustas, ką jis darytų, jei name vėl kiltų gaisras, kaip prieš 5 metus, Artūras gūžtelėjo pečiais, sakydamas: „Bandyčiau sprukti pro avarinę laiptinę. Aišku, perlipti spinteles būtų sudėtinga“, – pripažino vilnietis.
Apverkė gaisro aukas
Kitoje avarinės laiptinės vietoje pristatyta vazonų su gėlėmis: gražu, bet nesaugu.
„Jeigu visi gyventojai turi avarinio išėjimo spynų raktus, tegul rakina. Suprantu, kad reikia saugotis nuo vagių ir valkatų. Bet spintelių, vazonų ir kitų kliūčių neturi būti“, – sakė inspektorius R. Girdzijauskas.
Namo, menančio kraupią tragediją, priešgaisrinės apsaugos būklę jis įvertino kaip vidutinę. Žurnalisto kalbinta šio namo gyventoja Jelena Šeškienė teigė, kad išgirdusi apie aukų pareikalavusį gaisrą Kaune praėjusį šeštadienį, apsiverkė.
„Vėl prieš akis iškilo baisi nelaimė mūsų name, kurią mačiau savo akimis. Tada žuvo du žmonės aukšte po mano butu, ir viršutiniame du žuvo. Mane Aukščiausiasis apsaugojo, tik anūkei teko pagulėti ligoninėje, gavo dūmų“, – susijaudinusi pasakojo Žirmūnų gyventoja J. Šeškienė.
Dūmų šachtoje rūkė žuvį
Prieš dvejus metus dėl netvarkingos elektros įrangos jau buvo kilęs gaisras Kalvarijų gatvės 159-jame name, viename baisiausių ir apleistų daugiaaukščių sostinėje. Jo gyventojai galėtų uždirbti, jei išnuomotų dvokiančias, apgriuvusias bendrojo naudojimo patalpas siaubo filmų kūrėjams.
Buvęs Kuro aparatūros gamyklos bendrabutis irgi būtų mirtini spąstai čia gyvenantiems asmenims. Kilus gaisrui, jie kaip mat uždustų nuo dūmų. Mat dūmų šalinimo angos sandariai uždengtos (gyventojai skundėsi, kad pro jas sklinda dvokas) arba užkimštos šiukšlėmis.
„Prieš mėnesį tikrinome šį namą, tada vienoje dūmų išleidimo angoje vienas čionykštis buvo įsirengęs žuvų rūkyklą“, – R. Girdzijauskas stebėjosi apleistojo namo gyventojų išmone.
Elektros laidai čia išraizgyti taip, kad gaisras gali kilti bet kada. Inspektorius, norėdamas patikrinti, ar veikia dūmų išleidimo sistema, paspaudė mygtuką priešgaisrinės įrangos spintoje (tiksliau, kas iš jos likę) ir visame koridoriuje dingo šviesa. Iš butų pradėjo kaišioti galvas susinervinusios moterys.
„Nieko čia nelieskite, nespaudinėkite mygtukų, gali net sprogti!“ – išsigandusi šaukė viena.
Daugiaaukščio gyventoja Tatjana Peseckaja guodėsi, kad skurdžiais namo gyventojais nesirūpina nei savivaldybė, nei butų ūkis, kuriam jis priklauso.
„Kokia čia priešgaisrinė apsauga, iškristume kaip musės, jei didelis gaisras kiltų. Na, o padegėjų tai čia atsirastų. Deja, ne profesoriai ir verslininkai šiame name gyvena, o vargo žmonės. Bet mokame už savo narvelius po pusę tūkstančio litų ir daugiau. Laiptinėse nupjauti radiatoriai, šalta, bet vis tiek už juos mokame“, – skurdžia buitimi skundėsi T. Peseckaja.
Bet R. Girdzijauskas tokius varguolių rypavimus vertina kritiškai.
„Ne meras ir ne butų ūkio tarnautojai ištampė gaisrinės žarnas, užgriozdė avarinius praėjimus. Tokia šių žmonių psichologija – nesaugo bendro turto, nesirūpina juo, bet kaltina visą pasaulį“, – pastebėjo ugniagesys.
R. Girdzijauskas net išsižiojo iš nuostabos, pamatęs gesintuvą, turbūt menantį SSKP generalinio sekretoriaus Leonido Brežnevo laikus, kai Kuro aparatūros gamykla buvo viena svarbiausių ano meto Sovietų Sąjungoje, o dabar siaubo filmų dekoracijas primenantis bendrabutis – išpuoselėtas ir prižiūrėtas.
Įsigijo virvines kopėčias
Inspektoriaus teigimu, priešgaisrinės apsaugos būklė kritiška ir Viršuliškėse, Šeškinėje, Lazdynuose, Fabijoniškėse.
„Žinoma, ten namai tvarkingesni, geriau prižiūrėti, nei šis, Kalvarijų gatvėje. Bet ir ten apleista arba išvogta priešgaisrinė įranga“, – tvirtino R. Girdzijauskas.
Ugniagesys pabrėžė, jog savo saugumu turi rūpintis patys gyventojai: „Žiemą nors hidrantus galėtų atkasti. Kartą per pratybas darėme eksperimentą: prie daugiaaukščio Šeimyniškių gatvėje penkias minutes daužėme ledą, kol prisikasėme iki hidranto. O gaisro atveju brangi kiekviena minutė“.
R. Girdzijauską taip pat stebina ir naujos statybos daugiabučių gyventojų keistenybės.
„Kai kurie šiuolaikiškuose namuose gyvenantys vilniečiai prašo, kad atjungtume priešgaisrinę signalizaciją. Atseit, davikliai jiems negražūs, buto interjerą gadina. Jie tikrai su proteliu susipykę, jei taip rizikuoja savo būstu ir gyvybe“, – pasiturinčių vilniečių keistenybėmis stebėjosi ugniagesys.
O labiausiai inspektorių yra nustebinęs garbaus amžiaus Žirmūnų daugiaaukščio gyventojas: „Paskambino man vyriškis, iš balso sprendžiant, senyvo amžiaus. Jis pasigyrė nebebijąs jokio gaisro, nes įsigijo virvines kopėčias, kuriomis nusileis iš septinto aukšto. Optimistai vilniečiai, nieko nepasakysi".
Tačiau po tragedijos Kaune sostinėje daugiau baimės nei juokų. Antradienį į redakciją paskambino Rimgaudu prisistatęs Šeškinės gyventojas ir susirūpinęs pasakojo, kad jo name dažnai ūžia, triukšmauja agresyvių jaunuolių kompanija.
„Iškviečiame policiją, ji atvažiuoja, apramina triukšmadarius, o po kurio laiko jie vėl kelia orgijas. Siaubas, iki gaisro nedaug tetrūksta, o mūsų name kopėčių seniai nėra, avariniai išėjimai užtverti“, – nuogąstavo Šeškinės gyventojas.