„Deja, 2009 metais dėl krizės sumažėjusi gynybai skiriama
bendrojo vidaus produkto dalis neleidžia plėtoti karinių
pajėgumų. Todėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ragina
būsimajame 2013 metų valstybės biudžete krašto apsaugai skirti ne
mažiau kaip 1 proc. nuo šalies BVP ir yra pasiryžęs ieškoti
plataus politinio sutarimo ilgainiui siekti, kad ši dalis būtų ne
mažesnė kaip 2 procentai“, - rašoma komiteto išplatintame
pranešime.
Lietuva ne kartą yra sulaukusi kritikos dėl nepakankamų
išlaidų gynybai - krašto apsaugai skiriama mažiau nei 1 procentas
bendrojo vidaus produkto, nors NATO narės yra įsipareigojusios
siekti gynybai skirti bent 2 proc. BVP. Vyriausybės skaičiavimu,
šiemet Lietuva gynybai skiria 0,95-0,97 proc. BVP, tačiau vertinant
tik KAM asignavimus ši dalis mažėja iki 0,75 procento.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pirmadienį spaudos
konferencijoje, kuri surengta minint aštuntąsias Lietuvos narystės
NATO metines, pareiškė, kad esant dabartiniam gynybos finansavimui
po kelerių metų gali tekti svarstyti kariuomenės mažinimo
klausimą. Premjeras Andrius Kubilius vėliau sakė tikintis, kad
daugiau lėšų krašto apsaugos sistemos finansavimui atsiras 2013
metų biudžete.
Aštuntąsias narystės NATO metines Lietuva sutinka kovo 29
dieną. Seimo NSGK ta proga darydamas pareiškimą sako, jog „ši data
žymi esminį lūžį Lietuvos istorijoje ir yra puiki proga dar
kartą akcentuoti narystės NATO svarbą“.
„Narystė Aljanse suteikia realias ir veiksmingas saugumo
garantijas, kurios niekam nekelia abejonių. Lietuvos visuomenė
supranta narystės NATO naudą ir palaiko pasirinktą strateginę
kryptį“, - rašoma pareiškime.