„Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei
finansavimo kontrolės įstatymo (...) 13 straipsnio 3 dalis tiek,
kiek joje nustatyta, kad valstybės biudžeto dotacija paskirstoma
toms politinėms partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3
proc. visų rinkėjų balsų paduotų už politinių partijų
kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose
į Europos Parlamentą, pagal kurių rezultatus jie paskirstomi,
neprieštaravo Konstitucijai“, - priimtą nutarimą skaitė KT
pirmininkas Romualdas Urbaitis.
Pasak KT pranešimo, Seimas pagal Konstituciją gali nustatyti, kad ne visos įsteigtos ir veikiančios politinės partijos, bet tik tos, kurių kandidatai gauna atitinkamą rinkėjų pritarimą viešosios valdžios institucijų rinkimuose, gali gauti tikslinę paskirtį turinčių valstybės biudžeto lėšų, skiriamų politinėms partijoms paremti.
„Rinkimų įstatymuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo
nustatyti reikalavimai pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad yra
sumokėtas rinkimų užstatas, kandidato pajamų bei turto
deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus, privačių interesų
deklaraciją, taip pat sudaryti savarankiško politinės kampanijos
dalyvio sutartį su politinės kampanijos iždininku, neprieštarauja
Konstitucijai“, - rašoma pranešime.
Pasak teismo, įstatymų leidėjas gali įtvirtinti rinkimų
užstatą kaip teisinį institutą, nes taip gali būti siekiama
užtikrinti, kad „rinkimai būtų atsakingas politinis procesas ir kad
šiame procese dalyvautų tik rimtus ketinimus turintys kandidatai“.
Į KT, abejodami kai kurių rinkimus bei partijų ir politinių
kampanijų finansavimo klausimus reglamentuojančių įstatymų
konstitucingumu, prieš porą metų kreipėsi 32 Seimo nariai, dauguma
jų atstovauja opozicinėms frakcijoms.
Prašyme buvo teigiama, kad nustatytu teisiniu reguliavimu
ribojama mažesnių partijų galimybė dalyvauti valdant valstybę ir
formuojant politiką, nes jos neturi daug narių, ir be valstybės
finansavimo joms egzistuoti ir aktyviai reikšti savo politines
idėjas yra sunku.
Seimo narys Vytenis Andriukaitis, atstovavęs į teismą
besikreipusiai Seimo narių grupei, po posėdžio žurnalistams sakė
„labai teigiamai“ vertinantis paskelbtą nutarimą.
„Išties padėtas taškas ginčuose, išsklaidytos abejonės.
(...) Aš buvau už tai, kad būtų tam tikras kraitelis visoms
politinėms partijoms, kuris užtikrintų, kad pilietinė visuomenė
labiau vystytųsi ir plius papildoma dalis, kuri priklausytų nuo
gautų mandatų skaičiaus. Taip yra daugelyje kraštų, tačiau
teismas pasakė, kad toks modelis, kuris dabar yra, neprieštarauja
Konstitucijai. Teks paskaityti konstatuojamąją dali, nes galbūt
pasisakė, kad galimi ir kiti modeliai, nes modelių diskrecija yra
įstatymo leidėjo rankose“, - kalbėjo parlamentaras.
Posėdyje dalyvavusi Seimo Teisės departamento valstybinės
teisės skyriaus vyresnioji patarėja Ona Buišienė svarstė, jog
teismas įžvelgė esminius skirtumus tarp 3 proc. rinkėjų
palaikymą gavusių ir negavusių partijų.
„Galiu tik spėti, kad teismas įžvelgė tų politinių partijų,
kurios turi mandatų parlamente objektyvius skirtumus nuo tų
politinių partijų, kurios nėra laimėjusios mandatų ar
savivaldybių tarybų, ar Seimo rinkimuose. Matyt, tie skirtumai ir
lemia tai, kad vienos partijos gauną finansavimą iš valstybės
biudžeto, o kitos ne“, - sakė O. Buišienė.