Tokį įspūdį susidarė žinomas viešųjų ryšių specialistas Kristinas Taukačikas, įdėmiai stebintis šiuo metu vis garsiau skambančius įvairaus rango politikų pareiškimus dėl įvykių Garliavoje.
„Viešojo kalbėjimo įgūdžių taip ir neįgiję politikai nesugeba visuomenei išaiškinti aktualiausių valstybės problemų. Tuo naudojasi populistai, mažiausiomis sąnaudomis prieš rinkimus susikraunantys politinį kapitalą iš žmonių nelaimių ir nepasitenkinimo", – mano K. Taukačikas.
Viešųjų ryšių specialistai jau pastebėjo, kad ne tik jauni, karjerą pradedantys politikai, bet ir patyrę vilkai nemoka bendrauti su žmonėmis. Tai ypač išryškėjo pastaruoju metu, kai visuomenę vienas po kito supurto tokie skandalai, kaip Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo istorija, karo dėl Drąsiaus Kedžio dukros drama, ginčai dėl Visagino atominės elektrinės statybos.
„Mūsų politikų viešasis kalbėjimas yra tarsi šlubo žmogaus šokis. Maždaug du trečdaliai per televiziją pasisakančių politikų, net iš valdančiojo ešelono, nesugeba paprastiems žmonėms aiškiai pasakyti, ką jie turi omenyje.
Tarkime, koks nors politikas postringauja apie būtinybę subalansuoti mokesčių sistemą, užuot trumpai ir aiškiai pasakęs, kad reikia gyventi pagal kišenę. Jeigu atidžiau pažvelgsime į reitingų lenteles, pamatysime, kad populiarūs yra ne labiau išsilavinę, protingesni, pasižymintys išskirtinėmis moralinėmis savybėmis, bet gebantys paprastai, betarpiškai kalbėtis su žmonėmis, žaisti jų emocijomis“, – pastebėjo K. Taukačikas.
Jis išskyrė ir kitą politikų grupę - vadinamuosius populistus: „Pavyzdžiui, Saulius Stoma ir Kazimieras Uoka puikiai išnaudoja nusivylusių, įtūžusių žmonių emocinį potencialą, sumaniai jais manipuliuoja“.
Kitas dalykas, kaip vertinti paprastuolių gynėjais besidedančius politikus moraliniu aspektu. Antai, pastarosiomis dienomis S. Stoma viešai pareiškė, kad D. Kedžio artimieji ir jo garbintojai Garliavoje turėtų priešintis teismo sprendimui grąžinti mergaitę motinai Laimutei Stankūnaitei. Seimo narys gyrė mergaitės močiutės, Laimutės Kedienės iškeptus blynus ir aiškiai davė suprasti, kad pritaria teisėsaugai į veidą spjovusiems D. Kedžio artimiesiems. Savo paramą jiems, tik kiek atsargiau, pareiškė ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir kai kurie kiti konservatoriai.
K. Taukačikas mano, kad politikų „violetinis diskursas“ nėra nuoširdi pozicija, o priešrinkiminis triukas.
„Lietuvoje pedofilijos bylos, deja, nėra retos. Apie tai apstu informacijos žiniasklaidoje. Bet nepastebėjau, kad politikai parodytų susirūpinimą pedofilų nuskriaustais vaikais. Aišku, kad politikams nė motais D. Kedžio dukros tragedija.
Jie viešai palaiko Kedžių ir Venckų šeimą todėl, kad apklausos leidžia tikėtis: visuomenės dauguma tiki pedofilijos byla, simpatizuoja priešsisteminiams veiksmams. Kauno pedofilijos byla visuomenei yra kovos su teisine sistema simbolis, tuo politikai mikliai pasinaudoja“, – kalbėjo K. Taukačikas.
Jis negailėjo kritikos ir vadinamiesiems „valstybininkams“, nesugebantiems apginti šalies teisinių pagrindų.
„Jie kalba banalybes, atsimušinėja standartinėmis frazėmis apie teisinę valstybę. Žmonėms tokios kalbos neįdomios, nejaudina, todėl ir nepalenkia viešosios nuomonės į savo pusę.
Politikai ir teisininkai turėtų ne kalbėti, o konkrečiai kažką daryti, kad būtų atstatytas pašlijęs teismų autoritetas, kad teisinė sistema taptų atviresnė. Tuomet populistais vadinamiems politikams bus mažiau galimybių savanaudiškai manipuliuoti maištingomis dalies visuomenės nuotaikomis“ – teigė K. Taukačikas.