Tai numatančiam Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintam Darbo kodekso pataisų projektui po svarstymo pritarė 52, prieš balsavo 1, susilaikė 2 Seimo nariai.
Projektą inicijavusi Seimo narė Agnė Zuokienė sako, kad mokslo metų pirmąją dieną, nors ji ir neįtraukta į švenčių dienų sąrašą, faktiškai bent pusdienį nedirba labai daug mokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų. Dažniausiai šią dieną jie nedirba darbdavių gera valia. Tačiau ne visi vadovai yra geranoriški.
„Sulaukiau bendrojo lavinimo mokyklose besimokančius vaikus auginančių tėvų laiškų, kuriuose guodžiamasi, jog Mokslo ir žinių šventė dirbantiems mokinukų tėvams gerokai apkarsta, nes kasmet tenka spręsti tą pačią problemą - ar bus kam saugiai palydėti pradinuką į mokslo metų atidarymo šventę, ar darbdavys bus toks malonus ir sutiks išleisti pusdieniui iš darbo? O sunkmečiu tėvai ypač vengia atsiprašyti iš darbo dėl asmeninių rūpesčių, baimindamiesi neigiamos darbdavio reakcijos ir atleidimo“, - sako A. Zuokienė.
Parlamentarės teigimu, šį siūlymą svarstęs Socialinių reikalų ir darbo komitetas, vadovaujamas tik žodžiais, bet ne darbais šeimos politiką remiančio konservatoriaus Rimanto Jono Dagio, jį atmetė, tačiau iniciatyvą perėmęs Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė laisva diena paskelbti ne visą, o pusę dienos.
Tėvai, auginantys du ir daugiau vaikų iki 12 metų, ir šiuo metu gali pasinaudoti galimybe turėti laisvą dieną, vadinamą „mamadienį“. Tačiau tėveliai, auginantys tik vieną vaiką iki 12 metų, tokios galimybės iki šiol neturėjo, todėl, anot A. Zuokienės, tiek vaikai, tiek tėveliai pirmąją mokslų dieną jautė itin didelę įtampą, kai tėveliai negalėjo palydėti vaikų į mokyklą.